Lyčių lygybė ir tėvystė

Aistė Zakarauskaitė

12/28/20222 min read

Dažnai visuomenėje mamoms ir tėčiams yra keliami skirtingi lūkesčiai. Mamos tarsi turi būti neklystančios vaiko auginimo „ekspertės“, žinančios ką daryti bet kokioje situacijoje. Tėčiai tampa „pagalbininkais“, vaiko „didvyriais“ bei „herojais“, padedančiais išpildyti didžiausias svajones ir norus. Analizuojant šiuos stereotipus galima atpažinti nuostatą, kad tėčiai vaikų gyvenime dalyvauja tik tada, kai viskas gerai ar kai mamai reikia kažkokios pagalbos.

Skirtingi tėvų vaidmenys visuomenėje

Svarbu apžvelgti ir tai, kaip tėvų vaidmenys pristatomi viešojoje erdvėje. Neretai straipsniuose ir įrašuose galima atpažinti stereotipą, kad moterys yra visapusiškai atsakingos už vaiko gerovę. Pavyzdžiui, prieš kelias dienas pasirodžiusio straipsnio apie gyvybės langelyje paliktą naujagimę komentaruose buvo galima rasti kaltinimus mamai, tačiau kritika tėčiui minėtoje situacijoje buvo retenybė. Visuomenė vis dar yra linkusi dėl nesėkmių ar tragedijų šeimoje kaltinti mamą ir tarsi „pamiršti“ tėtį. Įdomu tai, kad ir žurnalistai aprašydami panašaus pobūdžio atvejus dažnai pabrėžia tik mamų vaidmenį: „mama nebus ieškoma“, „mažylį mama ir kiti artimieji galės pasiimti <..>“ [1]. Toks situacijos pristatymas taip pat prisideda prie požiūrio, kad tik moteris yra atsakinga už vaiko gerovę ir auginimą.

Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadovė Mintautė Jurkutė atkreipia dėmesį, kad dėl visuomenėje egzistuojančių lyčių stereotipų, tėčių vaidmuo yra neretai „romantizuojamas“ [2]. Nėra skiriama pakankamai dėmesio tėčių patiriamiems kasdieniams iššūkiams aptarti, todėl vyrai tarsi „išstumiami“ iš vaikų gyvenimo. Specialistė pažymi, kad tėčiai nuo vaikų kasdienybės gali būti atskiriami (ne)sąmoningai. Pavyzdžiui, teigiant, jog „mama geriau susitvarkys“ ir ji „geriau moka, žino“. Naudojant panašaus pobūdžio retoriką nuvertinami vyrų gebėjimai ir formuojamas požiūris, jog moterys turi viską tarsi instinktyviai žinoti ir mokėti, kas yra netiesa. Tėvystė ir motinystė yra procesas, kurio mokomasi auginant vaikus, tai nėra „instinktas”, kuris ateina savaime susilaukus vaikų.

Tėvystės skatinimas

Lygių galimybių kontrolieriaus sukurtoje iniciatyvoje „Šiuolaikiniai tėčiai“ atskleidžiama su kokiais pagrindiniais iššūkiais susiduria vyrai auginant vaikus: baime dėl vaiko sveikatos ir atsiradusios slogos, nežinia, kaip teisingai paimti ir pamaitinti kūdikį [3]. M. Jurkutė pasakoja, kad vyrai lygiai taip pat nori dalyvauti ir įsitraukti į vaiko auginimą, todėl skatina dalintis įvairiomis tėvystės istorijomis, kuriose atsiskleidžia ir patiriami iššūkiai, ir malonios akimirkos. Specialistė teigia, kad neatskirti tėčių nuo mamos ir vaiko galima per kasdienę kalbą, pažymint, jog tėtis augina vaiką(-us), bet ne „saugo ir padeda mamai“. Svarbu atkreipti dėmesį ir į infrastruktūrą, pavyzdžiui, mamos ir vaiko kambarius, kurie neretai būna tik moterų tualetuose. Tai formuoja sampratą, jog tėčiai nekeičia sauskelnių ir vystyklų.

Siekiant skatinti lygiavertį požiūrį į tėvystę svarbu atkreipti dėmesį į stereotipinių mamų ir tėčių vaidmenų mažinimą bei atsižvelgti į vienodų galimybių pasirūpinti vaikais suteikimą. Atitinkamai, būtina skleisti žinutę, kad tėvystė ir motinystė yra procesas, kurio mokomasi, todėl nesėkmės ar nepasisekimai susiję su pasirūpinimu vaiku(-ais) yra natūrali šio proceso dalis, kurią gali patirti tėvai (globėjai) nepriklausomai nuo lyties. Taip pat svarbu skatinti lygiavertį pareigų pasiskirstymą kasdienybėje, suteikiant tėčiams vienodas galimybes tinkamai pasirūpinti vaikais (pvz.: viešose vietose – prekybos centruose, restoranuose).

Straipsnis yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto, „Smurtas artimoje aplinkoje – kaip atpažinti ir ištrūkti“, dalis.

Šaltiniai:
[1] Straipsnis apie gyvybės langelyje paliktą kūdikį. (2022). Prieiga per internetą:
[2] Pokalbio įrašą apie tėčio vaidmenį su Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos Diskriminacijos prevencijos ir komunikacijos grupės vadove Mintaute Jurkute galite rasti mūsų „Facebook“ paskyroje:
[3] Iniciatyvos „Šiuolaikiniai tėčiai“ istorijas galite rasti čia: