Kodėl nejauku kalbėti apie LPI?

Dabartinėje visuomenėje yra daugiau atvirumo, mokslu grįstos informacijos, o lytiškumo temos nebėra vertinamos taip kontraversiškai. Tačiau vis dar galima aptikti užuominų, kurios primena apie ribotus ir dažniausiai per lyčių stereotipų prizmę suvokiamus, aspektus, susijusius su lytiškumo temomis. Nepaisant didelio lytiškai plintančių infekcijų paplitimo visame pasaulyje, asmenys užsikrėtę šiomis infekcijomis susiduria su didžiule stigmatizacija. Besireiškianti stigma nėra pagrįsta jokiais mokslinių tyrimų įrodymais, o veikiau kultūriniais ir socialiniais papročiais bei socialiai suformuotais įpročiais [1].

Kas yra stigma?

Paanalizuokime, kas yra stigma, kaip ji reiškiasi ir kodėl žmonės nusprendė stigmatizuoti būtent LPI? Skirtingi sociologai tyrinėję stigmą kaip socialinį konstruktą analizavo šio reiškinio atsiradimą ir funkciją visuomenėje teigdami, kad stigma tai socialiai visuomenėje suformuoti neigiami stereotipai, požiūriai, įsitikinimai ir baimės apie tam tikrą asmenį arba asmenų grupę, kurie pasižymi bendromis savybėmis bei išsiskiria tomis savybėmis nuo likusios visuomenės narių [2]. Stigmatizacija dažnai pasireiškia socialiniu atmetimu bei etikečių klijavimu siekiant apibūdinti kitokį nei būdinga didžiajai visuomenės daliai elgesį [3]. Asmenys, užsikrėtę lytiškai plintančiomis infekcijomis yra viena iš žmonių grupių, kurios susiduria su stigmatizacija, yra labiau nuvertinami ir diskredituojami bei patiria įtampą dėl to kaip juos suvokia kiti. Tikriausiai nė viena infekcija nėra labiau stigmatizuojama nei lytiškai plintančios infekcijos. Taip nutiko todėl, kad stigmos susiformavimas priklauso nuo to kiek kiti asmenys žino ir suvokia apie stigmatizuojamą bruožą. Kitaip tariant, bijome to ko nežinome arba nesuprantame.

Kodėl žmonės nusprendė stigmatizuoti būtent LPI?

Stigmatizacijos susiformavimo šaknys slypi visuomenei būdingoje kultūroje. Kultūra yra susijusiu su visuomeniškai įgytomis mąstymo ir elgesio tradicijomis, kurių yra mokomasi socializacijos proceso metu dar jauname amžiuje. Kultūra yra kintanti bei priklauso nuo istorinio visuomenės fono. Akivaizdu, jog XX a. patirta priespauda turėjo įtakos lietuvių identiteto susiformavimui. Okupacijos metais Lietuvoje su intymiais tarpusavio santykiais susijusios temos buvo laikomos tabu, lytiškumo ugdymui skiriama labai nedaug dėmesio, lytiniai santykiai propaguojami tik santuokoje reprodukciniais tikslais, o seksualumo raiška ribojama. Informavimas apie lytiškai plintančias infekcijas visuomeniniu lygmeniu, stengiantis išvengti ir apsaugoti žmones nuo sudėtingų infekcijų padarinių, niekada nebuvo laikomas prioritetu. Taigi, tuometinės visuomenės normų laikymasis nesudarė sąlygų kokybiško ir nuoseklaus lytiškumo ugdymo vystymuisi, tokiu būdu pamažu formuodamas stigmatizuojančias nuostatas visomis temomis, susijusiomis su lytiškumu, įskaitant ir LPI.

Stigmatizacijos pasekmės

Ši stigma daro didelę įtaką ne tik sergančių asmenų psichinei ir fizinei sveikatai, bet ir sukuria kliūtis atlikti infekcijų identifikavimui skirtus tyrimus bei laiku gauti tinkamą gydymą [1]. Užsikrėtusiems gali būti sunku jaustis patogiai dėl savo diagnozės ir atvirai komunikuoti artimiesiems ar naujiems seksualiniams partneriais apie infekcijos keliamas problemas, nesibaiminant, kad bus atstumti [1]. Lytiškai plintančiomis infekcijomis užsikrėtę asmenys patiria dvigubai daugiau sunkumų, nes susiduria ne tik su infekcijų sukeliamais simptomais, bet ir klaidingais įsitikinimais bei gėda [1]. Visuomenė yra linkusi turėti išankstinius nusistatymus stigmatizuojamų asmenų atžvilgiu, kurie pasireiškia kaltinančiomis ir stereotipinėmis nuostatomis. LPI neretai laikoma purvina infekcija, kuria užsikrečia žmonės, nesilaikantys asmeninės higienos, o tokios infekcijos kaip ŽIV žmonėms asocijuojasi su žemesne ekonomine padėtimi ar asmens seksualine orientacija. Moterys užsikrėtusios LPI susiduria su itin neigiamu visuomenės požiūriu dėl tariamai savo lyčiai nederamo aktyvaus seksualinio gyvenimo. Visi šie išvardinti stereotipai yra klaidinantys ir prisideda prie stigmatizacijos.

Ar realu panaikinti LPI stigmą?

Nepaisant daugybės kliūčių, susijusių su tyrimų atlikimu ir gydymu, kurias sukuria stigma, iki šiol buvo dedama nedaug pastangų tiriant metodus, kaip šias kliūtis pašalinti [1]. Lytiškai plintančių infekcijų stigmą lemia sociologinių ir psichologinių veiksnių, kuriuos įsisaviname jauname amžiuje derinys, todėl susiformavusį požiūrį pakeisti gali būti sunku, tačiau įmanoma. Švietimas ir informuotumas apie saugią lytinę praktiką yra neatsiejami ne tik siekiant užkirsti kelią šių infekcijų plitimui, bet ir stigmatizavimo ribojimui [1]. Visuomenėje turėtų būti formuojamas pozityvus požiūris į temas, susijusias su lytiškumu. Vis dar galima pastebėti, kad vienas iš populiariausių siūlomų LPI prevencijos metodų vis dar yra susilaikymas. Susilaikymo koncepcija yra grįsta religine praktika ir itin konservatyviomis nuostatomis, susijusiomis su lytiškumu bei lytiniais santykiais. Lytiškumo ugdymo programose susilaikymo pateikimas kaip vienintelio prevencinio metodo yra ne tik nerealistiškas, bet ir atima iš jaunimo galimybę sužinoti reikiamą, išsamią ir mediciniškai tikslią informaciją apie lytiškai plintančias infekcijas. Taip pat svarbu paminėti, kad susilaikymas apsaugo žmones tik nuo infekcijų, plintančių vaginalinių lytinių santykių metu. Tačiau LPI taip pat gali plisti oralinio ir analinio sekso metu ar net per intymų odos sąlytį, keičiantis biologiniais skysčiais. Taigi, efektyvi prevencija prasideda nuo tikslios informacijos suteikimo. Kaip prevencinė priemonė būtų naudingas antistigmatizacinių nuostatų diegimas ne tik šeimose, bet ir lytiškumo ugdymo pamokose mokykloje [1]. Lytiškai plintančios infekcijos neturėtų būti vertinamos ar išskiriamos iš kitų infekcijų, nes būtent visuotinis iškreiptas požiūris sukuria stigmą ir turi neigiamo įtakos fizinei bei emocinei sveikatos gerovei [4].

Šaltiniai:

[1] Meyyappan, A. C. (2021). STI-gma: Stigma and Sexually Transmitted Infections. Health Science Inquiry 12, 48-50

[2] Yoo, J. H., & Jang, S. (2012). An attributional analysis of stigma associated with sexually transmitted diseases and its relationship with communication efficacy. Global Journal of Health Science, 4(4), 15.

[3] Goffman's theory of stigmatisation and labelling: Consequences for health and illness. 12 Module 4—The social meanings of the body, health and illness

[4] Morris, J. L., Lippman, S. A., Philip, S., Bernstein, K., Neilands, T. B., & Lightfoot, M. (2014). Sexually transmitted infection related stigma and shame among African American male youth: implications for testing practices, partner notification, and treatment. AIDS patient care and STDs, 28(9), 499-506.

Informacinis pranešimas parengtas remiantis Pasaulinės sveikatos organizacijos (PSO) ir užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) internetinių puslapių duomenimis bei yra projekto „Lytiškumo ugdymas ir psichikos sveikatos stiprinimas Klaipėdos mieste” finansuojamo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, dalis.

Aurėja Paulina Gudaitė