Background image

Santykis su pinigais: kaip jį kurti?

Živilė Masytė

11/12/2021 2 min read

Pinigai – kur kas daugiau nei tik skaičius banko sąskaitoje. Tai priemonė, kuri mums leidžia jaustis saugiai, komfortiškai ir patenkinti turimus poreikius. Tačiau kiekvieno mūsų santykis su pinigais labai skirtingas, o kartais net galintis sukelti priklausomybę.

„Pinigai neatsirado kartu su žmonėmis, jie buvo sukurti tam, kad palengvintų gyvenimą. Todėl natūralu, kad kiekvienas su jais elgiasi skirtingai. Jie yra pagrindinė priemonė, leidžianti mainytis daiktais ar paslaugomis, įsigyti norimus produktus“, – pasakoja Vytauto Didžiojo universiteto Ekonomikos fakulteto doc.dr. ir „Verslios Lietuvos“ Tyrimų ir analizės skyriaus vadovė Jonė Kalendienė.

Žmonės gali turėti skirtingą santykį su pinigais: vieni juos išleidžia vos gavę, kiti taupo konkrečiam daiktui arba yra linkę atsidėti į šoną be jokio konkretaus tikslo, tiesiog galvodami apie tai „o kas jeigu?“. Skirtumai gali atsirasti dėl įvairių priežasčių, kurias gali lemti vaikystėje matytas pavyzdys, išmoktos socialinės normos, įgyti įpročiai.

J. Kalendienė teigia, kad nėra bendrųjų taisyklių, kurios lemtų kiek reikėtų turėti pinigų ar kaip su jais elgtis, kad jaustumėmės saugiai – kiekvienas pats pasirenka ko jam reikia. Pavyzdžiui, vienas žmogus yra linkęs labiau taupyti, nes nedirba samdomo darbo, todėl jaučia, kad pinigai į jo sąskaitą įkrenta nereguliariai, tuo tarpu kiti žmonės turi pastovius darbus ir gauna fiksuotas pajamas kiekvieną mėnesį, todėl jaučiasi laisviau leisdami uždirbtus pinigus.

„Daug ką lemia mūsų patirtys. Genas gali ateiti ir iš mūsų bendros istorijos. Pavyzdžiui, lietuviai gyvena geografijoje, kurioje yra užkoduota taupyti ir kaupti. Tai galima paaiškinti per paprastus pavyzdžius, tarkime, vasaromis mes auginame daržoves ar vaisius, tada juos konservuojame, kad žiemą turėtume ką valgyti. Žinoma, laikai keičiasi, tad natūraliai kinta ir mūsų elgsena“, – sako specialistė.

Pastebimas skirtumas tarp skirtingų kartų atstovų. Jauni žmonės linkę ne taip stipriai taupyti pinigus, kaip anksčiau, nes turi daugiau pasiskolinimo galimybių esant skubiam reikalui, pavyzdžiui, galima pasiimti paskolą, kreditą. Anksčiau žmonės, kurie gyveno Tarybų Sąjungoje, to negalėjo, todėl išsiugdė įprotį taupyti patys. Žinoma, tai bendros tendencijos, visgi, kiekvieno asmens situacija yra individuali.

J. Kalendienė atskleidžia, kad bendrosios taisyklės diktuoja, kad tam, jog jaustumėmės saugiau taupyti reikėtų į ateitį atsidedant maždaug dešimtadalį savo pajamų. Tad, jeigu uždirbama tūkstantis eurų per mėnesį, šimtą iš jų reikėtų atidėti taupymui.

Priklausomybė nuo pinigų

Pinigai neabejotinai svarbūs, o jų turėjimas sukuria saugumo jausmą arba padeda patenkinti tam tikrus emocinius poreikius. Tačiau tai kartais gali peraugti į nekontroliuojamą polinkį, kuris veda į priklausomybę.

Pagrindiniai priklausomybės nuo pinigų požymiai:

  • asmuo tampa apsėstas gauti kuo daugiau pinigų;

  • savęs įsivaizdavimą, savivertę imama tapatinti su pinigais (kuo daugiau jų turima, tuo geriau jaučiamasi);

  • įsitraukiama į pavojingas, kitas priklausomybes sukelti galinčias veiklas (pvz.: lošimų priklausomybę);

  • nesugebėjimas pakeisti savo įpročių, net kai norima arba neigiama turint problemą.


Tai gali stipriai paveikti kasdienybę, nes nuolatos jaučiamas nerimas, baimė nepasiekti išsikelto tikslo, savęs spaudimas dėl to, jeigu asmuo jaučia, kad neturi norimos sumos, o ją pasiekus poreikis dar labiau auga.

Jeigu atvejai nėra ekstremalūs, padėti susitvarkyti finansinius įpročius gali finansų specialistai. Tačiau problemai besitęsiant a vertėtų pagalbos kreiptis į psichologą ar psichoterapeutą. Svarbiausias žingsnis – įsigilinti į vidines priežastis, dėl kurių gali kilti nevaldomas potraukis ir imti keisti nusistovėjusius žalingus įpročius.


Straipsnis yra projekto „Psichikos sveikatos stiprinimas. Savižudybių ir priklausomybių prevencija“ finansuojamo Akmenės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, dalis.