Aš feministė ir man baisu apie tai pasakyti garsiai (|| dalis)

Ar feminizmas nebereikalingas?

Teiginys, kad moterys jau pasiekė lygybę su vyrais, o feminizmo idėjos yra išsisėmusios, toli gražu neatitinka realybės. Moterys ir toliau susiduria su diskriminacija įvairiose srityse, įskaitant švietimą, darbą ir politiką. Daugelyje pasaulio šalių moterims už tą patį darbą vis dar mokamas mažesnis atlyginimas nei vyrams, joms nepakankamai atstovaujama valdžios ir sprendimų priėmimo procesuose, moterys patiria smurtą lyties pagrindu, seksualinį išnaudojimą, reprodukcinių teisių ribojimus. Šios problemos yra kompleksinės bei palaikomos bendros visuomenėje egzistuojančios patriarchalinės sistemos. Būtent todėl, kad feminizmas kovoja su sisteminėmis, vis dar egzistuojančiomis socialinėmis lyčių nelygybės problemomis, judėjimas išlieka aktualus ir reikalingas net po dviejų šimtų metų. 

Patogūs tradiciniai lyčių vaidmenys

Daugeliui žmonių yra patogūs tradiciniai lyčių vaidmenys, todėl jie priešinasi pokyčiams. Feminizmas meta iššūkį tradiciniams lyčių vaidmenims ir lūkesčiams, o tai kai kuriems žmonėms gali kelti diskomforto ir galios praradimo jausmą. Vis dėlto būtina suprasti, kad lyčių vaidmenys „nėra iškalti akmenyje“ ir laikui bėgant gali keistis. Be to, feminizmas reiškia ne tik lyčių vaidmenų keitimą, bet ir patriarchalinių sistemų, kurios įtvirtina lyčių diskriminaciją ir nelygybę, griovimą. Šios sistemos yra giliai įsišaknijusios visuomenėje, ir jas išardyti gali būti sudėtinga, todėl labai svarbu pripažinti, kad feminizmas yra ilgalaikis judėjimas, sprendžiantis laike kintančias lyčių nelygybės problemas.

Feminizmo stigma - kliūtis siekiant lyčių lygybės

Feminizmo stigmatizavimas atsiranda iš giliai įsišaknijusių kultūrinių ir visuomeninių normų, kurias istoriškai nulėmė vyrų viršenybė moterų atžvilgiu. Šiomis normomis įtvirtinta lyčių nelygybė ir pasitarnavo įsigalint tradiciniams lyčių vaidmenims bei stereotipams. Susiformavusi stigmatizacija yra didelė kliūtis siekiant lyčių lygybės. Tai taip pat kenkia feministinio judėjimo padarytai pažangai siekiant užtikrinti lygias galimybes. Individualiu lygmeniu feministais save laikantys asmenys gali patirti gėdos, kaltės ir izoliacijos jausmą. Kolektyviniu lygmeniu tai trukdo siekti lyčių lygybės, nes sukuria tylėjimo ir nesusikalbėjimo feministiniais klausimais kultūrą. Norint kovoti su feminizmo stigmatizavimu ir neigiamais stereotipais, būtina šviesti visuomenę apie tai, ką iš tikrųjų reiškia feminizmas, propaguojant teigiamus feminizmo įvaizdžius. Labai svarbu sukurti saugią erdvę, kurioje žmonės galėtų prisistatyti ir dalintis savo patirtimi nebijodami  „atsitrenkti“, į išankstinių nuostatų sieną. 

Aš feministė ir man neturėtų būti baisu tai pasakyti garsiai

Rašydama iš moters perspektyvos ir girdėdama savo pažįstamų istorijas, manau, jog merginoms ir moterims feminizmas yra labai reikalingas. Kiekvienai yra pažįstamas jausmas, kuomet vėlai grįždama namo, eidama neapšvietomis gatvėmis, iš ausies išsiimi vieną ausinę, kai prieš išeinant iš namų pasirenki dėtis kelnes, o ne trumpą sijoną, kai apsimeti, kad negirdi komentaro apie savo kūną iš nepažįstamo vyro esančio kitoje gatvės pusėje arba kai per darbo pokalbį tavęs klausia ar planuoji susilaukti vaikų bei kaip suderinsi šeimą ir darbą. Kai tu esi tik gražus vaizdas arba reprodukcinė mašina. Šie, tik keli, pavyzdžiai įvardija visoms moterims gerai pažįstamas situacijas ir diskomfortą keliančius jausmus jose. Mums reikia feminizmo, nes tik tada galėsime sukurti visuomenę, kurioje lyčių lygybė taps visų realybe ir tiek moterys, tiek vyrai didžiuosis būdami feministais.