Kaip priimti ir pamilti savo kūną? Pokalbis su psichoterapijos konsultante Monika Saviče

Neretai klausiame savęs: „kaip priimti savo kūną?“, „ar atrodau pakankamai gerai?“, „galbūt reikėtų keisti ar tobulinti savo išvaizdą?“. Šie klausimai mus paskatino plačiau nagrinėti kūno pozityvumo temą. „Stebėk teises“ atstovė Aistė Zakarauskaitė birželio mėnesį vykusios tiesioginės transliacijos metu, mūsų socialinio tinklo paskyroje kalbino medicinos gydytoją ir kognityvinės elgesio psichoterapijos konsultantę Moniką Savičę. Domėjomės, kas yra kūno pozityvumas, dėl ko gali būti sunku priimti savo kūną bei kokie būdai gali padėti priimti ir pamilti save. Šiomis mintimis norime pasidalinti ir su Jumis.

Kas yra kūno pozityvumas?

Tai yra socialinis judėjimas,skatinantis priimti ir mylėti savo kūną, atsiradęs 1996 m., kai vienas psichoterapeutas Jungtinėse Valstijose įkūrė puslapį thebodypositive.org. Šis terminas dabar kiek iškreiptas ir visi jį supranta savaip, tačiau bendra idėja yra tokia, jog mes turime rūpintis savo kūnu, jį mylėti ir priimti tokį, koks yra. Tai yra priešingybė grožio standartams, kurie verčia mus siekti visuomenėje priimtinų kūno idealų, kad jaustumėmės laimingi, gražūs ir pasitikintys savimi.

Kur ši tema yra nagrinėjama daugiausiai?

Kūno pozityvumo judėjimas paskutiniu metu itin išpopuliarėjo „Instagram“ platformoje, taip pat „Tik Tok“, Snapchat“ ir kt. Grotažymės šia tema pasiekia ir Lietuvą, vis daugiau šnekama apie kūno pozityvumą – bet yra žmonių, kurie nori iš to pasipelnyti, kurie bando save parduoti: „turit sekti mane ir pan.“. Tai svarbi pokalbių tema ir tarp mano sekamų profilių yra nemažai tokių, kurie skatina kūno pozityvumą, tačiau daugėja ir tai kritikuojančių.

Kas lemia kūno pozityvumo kritiką?

Turbūt kaip su kiekvienu socialiniu konceptu, kiek žmonių, tiek interpretacijų. Tie, kurie kritikuoja, užklijuoja etiketę, jog žmonės, kurie save myli, visiškai savimi nebesirūpina. Svarbu atkreipti dėmesį į tai, jog, ką daro kiti yra jų reikalas ir mes niekada negalime įvertinti ar tai geriausia, ką jie gali padaryti, ar ne (pvz. ką valgo, kiek sportuoja ir kt.). Pakankamai dažnai išgirstu žmonių nuomonių, jog: „nesirūpina savo sveikata“ ir pan. Visi esame skirtingi, o mums geriausia tai, ką patys matome kaip savo geriausią. Yra žmonių, kuriems puikiai sekasi intuityviai valgyti, sekti, ką valgo ir pan. Dauguma žmonių tikrai rūpinasi savimi geriausiai kaip gali, tačiau tai labai skirtingai atrodo. Patys turime rasti, kas mums geriausia ir stengtis tiek, kiek tuo metu geriausiai galime, savimi pasirūpinti.

Kodėl jaunimui gali būti sunku priimti savo kūną?

Paauglystė yra labai sunkus etapas. Tai etapas, kai formuojasi žmogaus asmenybė, kai viskas turi įtaką: bendraamžiai, socialiniai kontaktai ir tinklai, aplinka, politika, karas, tėvai, jų komentarai ir pokalbiai. Paaugliai tuo metu aiškinasi, kas yra teisinga, o kas ne, bet jei gyvenama aplinkoje, kur visada namuose komentuojama išvaizda, tuomet tolimesni socialiniai kontaktai gali būti susiję su išvaizda. Kitu atveju namuose komentarų gali nebūti, tačiau mokykloje vyksta patyčios, tuomet žinutė atsinešama iš ten, o asmenybė formuojasi apie išvaizdą. Yra asmenų, kurie tokias žinutes gauna iš visų įmanomų sričių, tuomet atsiranda labai aukšta rizika išsivystyti valgymo sutrikimams. Paauglystėje tai labai trapu, nes įvyksta daug pokyčių: brendimo etapai, kūno pokyčiai, balso pasikeitimai. Paaugliai ieško daug atsakymų, jiems labai svarbu tai, ką duoda aplinka, nes tai formuoja mąstymą. Tačiau natūralūs dalykai turėtų būti normalizuojami. Svarbu namuose kurti atmosferą, kurioje saugu klysti, tuomet paaugliai nėra skatinami užsisklęsti ar save slėpti. Jei kuriama aplinka, kurioje skatinama slėptis, tai gali paskatinti įvairias pasekmes.

Kas padeda pamilti ir priimti save?

Įsivaizdavimas, kad viskas yra normalu ir nėra tobula. Kiekvienas gyvenam skirtinguose namuose, tad ir jais rūpintis reikia labai skirtingai. Turbūt visi turime tobulų namų įsivaizdavimą, bet ar jie tikrai taip atrodo? Greičiausiai, jog ne, bet tai nereiškia, kad tų namų nebepuošiu ir jais nesirūpinsiu. Tai yra graži metafora, susijusi kūno išvaizda. Galima skirti dėmesį sau, palepinti save, padaryti tai, kas patinka, parodyti sau, kad yra vienas žmogus, kuris visada šalia ir gali padėti – aš pats.

Pokalbio įrašo kviečiame klausytis čia.

Straipsnis yra projekto „Pažink save ir kitus“, finansuojamo Klaipėdos miesto savivaldybės biudžeto lėšomis, dalis.