Kodėl terminas „keršto pornografija“ yra klaidinantis?

Disponavimas intymaus pobūdžio turiniu be sutikimo dažniausiai vadinamas „keršto pornografija“ (angl. „revenge porn“). Neretai tai įvyksta nutrūkus santykiams, kuomet privačiai partneriui(-ei) siųstos nuotraukos ar vaizdo įrašai viešinami socialiniuose tinkluose, siunčiami artimiesiems, draugams ir pan. Vis dėlto, naudojamas terminas „keršto pornografija“ yra klaidinantis [1]. Viena iš pagrindinių priežasčių yra tai, kad toks apibūdinimas viktimizuojantis ir tarsi nurodantis, jog nukentėjęs asmuo padarė kažką netinkamai.

Tačiau termine naudojamas žodis „pornografija” taip pat gali formuoti klaidingą suvokimą apie nusikaltimo rimtumą:

• Minėtas terminas formuoja požiūrį, jog privačios, intymios nuotraukos ir vaizdo įrašai savaime yra pornografija, tačiau santykių kontekste tokio pobūdžio turinys negali būti laikomas pornografija ir jos kūrimu [1];

• Šis terminas taip pat gali būti neteisingai suprastas kaip tam tikros pornografijos žanro rūšis. Tokiu būdu tarsi erotizuojant seksualinio pobūdžio nusikaltimų žalą ir pasekmes nukentėjusiam asmeniui [1].

Išvardintos priežastys kelia klausimą, kaip reikėtų vadinti tokio pobūdžio nusikaltimą? Organizacija „Purple Code“ pažymi, kad privačių vaizdų platinimas gali būti priskiriamas smurtui lyties pagrindu, nes yra vykdomas kaip kontrolės ir dominavimo užtikrinimas prieš auką, siekiant pažeminti ar įbauginti [2]. Tyrėjų Henry ir Flynn (2019) atliktas tyrimas atskleidė, kad tinkama sąvoka galėtų būti „seksualinė prievarta grįsta vaizdiniu turiniu“ (angl. „image-based sexual abuse”) [3]. Toks terminas parodo, kad disponavimas intymaus pobūdžio turiniu be sutikimo yra prievartos forma ir atskleidžia, kokiu būdu ji vyksta – platinant ir viešinant privačias asmens nuotraukas ar vaizdo įrašus. Siekiant apibūdinti šio pobūdžio nusikaltimą taip pat gali būti pasitelkiamas „seksualinio smurto internetinėje erdvėje“ terminas. Ieškant tikslaus pavadinimo būtina išvengti dviprasmiškų terminų ir apsaugoti nukentėjusius asmenis nuo viktimizacijos.

„Keršto pornografija“ Lietuvoje

Lietuvoje ši veika gali patekti tarp LR Civiliniame kodekse įtvirtinto draudimo disponuoti asmens nuotraukomis be sutikimo, Baudžiamajame kodekse (BK) nustatytos atsakomybės dėl turto prievartavimo (kai už intymaus turinio neviešinimą reikalaujama pinigų ar kito turto) arba BK straipsnio, apibrėžiančio draudimą disponuoti pornografinio pobūdžio turiniu, kuomet intymios nuotraukos bei vaizdo įrašai paviešinami. Tačiau, toks reglamentavimas kartais kelia iššūkius siekiant apsaugoti nukentėjusius asmenis.

2023 metų birželio mėnesį Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė straipsnis, kuriame savo patirtimi dalinosi apie keršto pornografiją pranešusi moteris. Pasak jos, sprendimas nutraukti tyrimą buvo priimtas dėl įrodymų trūkumo. Šis atvejis atskleidė iššūkius, kuriuos patiria nukentėję asmenys. Pastebima, kad nėra pakankamos teisinės nukentėjusiųjų apsaugos. Tikslių statistinių duomenų dėl asmenų, kurie patyrė ir/ar nukentėjo nuo keršto pornografijos taip pat nėra. Todėl tokių atvejų gali būti gerokai daugiau nei matoma medijose bei žiniasklaidoje.

Atsižvelgiant į tai, būtina naudoti aiškias ir nedviprasmiškas sąvokas, apibūdinančias tokio pobūdžio nusikaltimą (pvz.: disponavimas intymaus pobūdžio turiniu be sutikimo, seksualinė prievarta grįsta vaizdiniu turiniu, seksualinis smurtas internetinėje erdvėje, kt.) bei vengti klaidinančio „keršto pornografijos“ termino. Teisinga terminologija yra itin svarbi siekiant mažinti nukentėjusių asmenų viktimizaciją bei formuoti požiūrį, jog dėl nusikaltimo yra atsakingas tik jį vykdęs asmuo. Reikalinga fiksuoti atvejus, kuomet asmenys nukentėjo nuo disponavimo intymaus pobūdžio turiniu be sutikimo, tokiu būdu stebint šio nusikaltimo mastą šalyje. Taip pat būtina diskutuoti apie tinkamesnę teisinę apsaugą, bei vykdyti reikiamus mokymus teisėsaugos sistemoje esantiems specialistams apie darbą su tokio pobūdžio bylomis.

Šaltiniai:

[1] Green Network. (2022). Why the Term “Revenge Porn” is Misleading? Prieiga per internetą:
[2] Organizacija „Purple Code“. Prieiga per internetą:
[3] Henry, N., & Flynn, A. (2019). Image-based sexual abuse: Online distribution channels and illicit communities of support. Violence against women, 25(16), 1932-1955.