Tailandas: prieš taikius aktyvistus naudojama vandens patranka

Sandra Matoškaitė

10/17/20202 min read

Tailando policija be reikalo naudojo vandens patranką prieš taikius demokratiją palaikančius protestuotojus Bankoke 2020 m. spalio 16 d., pažeisdama tarptautinius žmogaus teisių standartus, pranešė „Human Rights Watch“. Valdžia veikė pagal paskelbtą nepaprastosios padėties situaciją, o tai saugumo pajėgoms leidžia nebaudžiamai piktnaudžiauti jėgos galia.

Apie 18.30 val. policija jėga išsklaidė demokratiją palaikančio Liaudies judėjimo organizuotą demonstraciją, kurioje dalyvavo tūkstančiai žmonių, įskaitant daug studentų. „Human Rights Watch“ stebėjo, kaip policija protestams Bankoko Pathumwan prekybos rajone panaudojo mėlynais dažais nudažytą vandens patranką ir ašarinių dujų cheminę medžiagą. Tada policija lazdomis ir skydais siekė išsklaidyti protestuotojus. Asmenys buvo areštuojami. Vyriausybė kol kas nepateikė informacijos apie areštuotus asmenis.

„Tailando vyriausybė, siunčianti policiją smurtiniam taikių protestuotojų išsklaidymui, imasi platesnių represijų, kad užbaigtų studentų protestus“, - sakė Azijos direktorius Bradas Adamsas. „Remiantis dekretu dėl nepaprastosios padėties policijai suteikiama žalia šviesa, kad būtų galima nebaudžiamai pažeisti teises“.

Vadovaujantis 2020 m. Jungtinių Tautų gairėmis dėl mažiau mirtinų ginklų teisėsaugoje, „Vandens patranka turėtų būti naudojama tik rimtų viešosios tvarkos sutrikimų atvejais, kai yra didelė gyvybės praradimo, rimtų sužalojimų ar visuotinio turto sunaikinimo tikimybė“. Be to, vandens patranka neturėtų „nukreipti vandens srovės į asmenį ar asmenų grupę mažu atstumu, nes gali sukelti nuolatinį aklumą ar antrinius sužalojimus “.

Policija sulaikė „Prachatai“ žurnalistą Kitti Pantapak, kai jis transliavo policijos sklaidos operaciją „Facebook Live“. Kitti identifikavo save kaip žurnalistą ir dėvėjo Tailando žurnalistų asociacijos išleistą spaudos raištį. Jam gresia galimi kaltinimai pagal skubios nutarties dekretą, draudžiantį skelbti ir transliuoti informaciją, keliančią grėsmę nacionaliniam saugumui.

Pagrindiniame šalies kabelinės televizijos tinkle „True Visions“ buvo užblokuotos tarptautinės naujienos apie Tailandą, pavyzdžiui, „BBC World Service“. Tailando valdžia taip pat reikalavo palydovinių paslaugų teikėjų blokuoti „Voice TV“ - stoties, plačiai žinomos dėl kritiškos vyriausybės aprėpties, transliaciją.

Nepaprastuoju nutarimu dėl viešojo administravimo nepaprastojoje situacijoje Tailando valdžios institucijos įgaliojamos taikyti plačią cenzūrą pažeidžiant teisę į saviraiškos laisvę ir žiniasklaidos laisvę. Spalio 16 dieną policija paskelbė keletą įspėjimų dėl naujienų pranešimų ir socialinės žiniasklaidos komentarų, kritiškai vertinančių monarchiją, vyriausybę ir politinę situaciją šalyje. Demokratiją palaikantys protestai gyvų transliacijų metu buvo paskelbti neteisėtais, kaip ir asmenukių skelbimas protesto vietoje.

Dekretu valdžios institucijoms taip pat suteikiamos plačios galios suimti žmones be kaltinimų ir asmenis laikyti neoficialiose sulaikymo vietose, pavyzdžiui, karinėse stovyklose. Pareigūnai, vykdantys pareigas pagal dekretą, turi teisinę neliečiamybę. Dekrete nėra teisės kreiptis į teisininką ar šeimos narių vizitų. Diskusijos politiniais klausimais parlamente taip pat sustabdytos. Dabar Bankoke draudžiamas bet koks viešas penkių ir daugiau žmonių susirinkimas.

Kaltinimas įvyko dieną po to, kai premjeras generolas Prayuth Chan-ocha spalio 15 d. Bankoke paskelbė nepaprastąją padėtį, teigdamas, kad eskaluojantys demokratiją palaikančių grupių protestai pažeidžia įstatymus ir konstituciją, kelia grėsmę monarchijos institucijai, kelia neramumų, kenkia nacionaliniam saugumui ir visuomenės saugumui, pakenkė priemonėms sumažinti Covid-19. Netrukus po jo pranešimo vyriausybė pasiuntė policiją priverstinai išsklaidyti protestuotojus, stovyklavusius prie Vyriausybės rūmų. Policija areštavo mažiausiai 22 žmones, įskaitant protesto lyderius Arnoną Nampha, Parit Chiwaraką, Prasiddhi Grudharochana ir Panusaya Sithijirawattanakul.

Straipsnis remiantis „Human Rights Watch“.
Nuotrauka: © 2020 AP Photo/Gemunu Amarasinghe.