Amnesty International nustatė galimus nusikaltimus prieš žmoniją Tigrajaus regione, Etiopijoje

Vasario mėnesį Amnesty International (AI) pranešė apie šimtus nužudytų žmonių Etiopijos šiauriniame regione, jų duomenimis, 2020 lapkritį buvo šiurkščiai pažeistos žmogaus teisės ir tarptautiniai susitarimai: bombarduoti Tigrajaus regiono sostinės Mekelle, Humera ir Adigrat miestų civiliniai pastatai, o Axum ir Dengelat miestuose įvykdytos masinės civilių žudynės. Įtariama, jog šie veiksmai buvo atlikti jungtinių Etiopijos ir Eritrėjos karinių pajėgų, siekiant atkeršyti regioną valdančiąjam Tigrajaus Žmonių Išlaisvinimo Frontui, kurio pajėgos kiek anksčiau puolė federalinės kariuomenės stovyklas. Etiopijos valdžia neigia, jog šiuose nusikaltimuose dalyvavo federalinė kariuomenė, tačiau AI surinkti 41 išgyvenusiojo, iš kurių, 20 liudininkų pasakojimai ir palydovinės nuotraukos byloja kitaip. Šiuo metu daugiau nei 200 000 žmonių yra pabėgę nuo šio konflikto į kaimynines šalis - dauguma jų, apie 60 000, glaudžiasi Sudano pabėgėlių stovyklose.

Konflikto šaknys

Etiopija yra federalinė parlamentinė respublika etniniu pagrindu padalinta į 10 regionų. Tigrajaus regionas yra šalies šiaurinėje dalyje ir ribojasi su Eritrėja. Šiame regione žmonės turi etninių panašumų su Eritrėjiečiais, pavyzdžiui tigrinja kalbą, kuri yra oficiali Eritrėjoje vartojama kalba, o Tigrajuje ji vartojama su savu dialektu, tačiau du dešimtmečius ties Eritrėją ir Tigrajų skiriančia siena vyko karinis konfliktas dėl pasienio dalių.

Tigrajaus regiono politikoje, kelis dešimtmečius dominavo Tigrajaus Žmonių Išlaisvinimo frontas (TPLF), kuris ilgą laiką  buvo užsitikrinęs pirmaujančią poziciją Etiopijos parlamento koalicijoje pavadinimu Etiopijos Žmonių Demokratinis Frontas ir aktyviai kariavo su Eritrėja. 2018 metais, Abiy Ahmed, rinkimuose laimėjęs ministro pirmininko postą, suformavo naują koaliciją sąmoningai neįtraukdamas TPLF ir vėliau pavadino Gerovės Partija (Prosperity Party). Abiy Ahmed 2018 metais sudarė taikos sutartį su Eritrėja perleisdamas kelias pasienines Tigrajaus teritorijas Eritrėjai, kas sukėlė TPLF pasipiktinimą ir lėmė vietinės armijos pradėtus karinius veiksmus prieš Eritrėją ir Etiopijos federalines karines stovyklas. Dėl prasidėjusios Covid-19 pandemijos, 2020 sausį ministras Ahmed nusprendė nukelti tais metasi turėjusius įvykti parlamento rinkimus į 2021. TPLF nesutiko su naująja valdžia ir 2020 metais Tigrajuje surengė savo regioninius rinkimus, nepatvirtintus Etiopijos nacionalinės rinkimų komisijos ir nepripažintus ministro. Dėl tolimesnių TPLF veiksmų prieš federalines pajėgas, lapkričio 4 dieną Abiy pasikvietė Eritrėjos karines pajėgas į pagalbą ir įsakė atakuoti Tigrajaus regionines pajėgas, su tikslu nukenksminti TPLF karinį judėjimą. 

Amnesty International publikuojama Axum miesto žudynių ataskaita

Pasak AI apklaustųjų išgyvenusiųjų liudininkų, lapkričio 28 rytą, TPLF šalininkai atakavo Etiopijos karines pajėgas ant Mai Koho kalno esančio prie Axum miesto. Po išpuolio, dieną buvo pastebėtos iš rytų pusės į miestelį įvažiuojančios Eritrėjos karinių tankų ir sunkvežimių vilkstinė pažymėta Eritrėjos numeriais ir vėliavomis. Kaip pasakoja keli liudininkai, civiliams pradėjus bėgti iš panikos, kariai pradėjo į juos šaudyti automatiniais ginklais. Kiti liudininkai patvirtino, jog gatvėse buvo žudomi beginkliai žmonės, tos pačios dienos vakare ir sekančios ryte buvo vykdomi reidai į civilių namus ieškant vyrų ir jaunuolių, kurie taip pat buvo sušaudomi.  Taip pat pranešama apie užpultus išgyvenusius civilius, kurie bandė susirinkti žuvusiųjų kūnus ir juos palaidoti. Šimtai žmonių skirtingose Axum vietose buvo karių apsupti, laikomi belaisviais ir gasdinami, kol Eritrėjos kariai sistemiškai plėšė namus ir stengėsi nepalikti maisto ar vandens likusiems gyviems civiliams.

Tarptautiniai karo principai

Karo nusikaltimai, įvykdyti Tigrajuje pažeidžia tarptautinę karo teisę - ši tarptautinės humanitarinės teisės dalis apibrėžia principus, kurių kariaujančios šalys (ar karinės grupės) turėtų laikytis konflikto metu. Pagrindiniai principai apriboja kariaujančias šalis naudoti karinę jėgą tik priešo susilpninimui ar sunaikinimui ir specialiai jos netaikyti prieš civilius - principai nurodo atskirti civilinės paskirties objektus nuo karinės ir vengti neproporcingos ar nereikalingos žalos prieš civilius, plėšimai laikomi karo nusikaltimais. Taip pat yra atskira tvarka, nustatyta Ženevos konvencijoje, kuri skirta karo belaisviams - tiems kurie aktyviai nedalyvauja kariniuose veiksmuose ir nekelia grėsmės turėtų būti suteikta apsauga.

Šaltiniai: BBC News (Getty Images foto).
United Nations, Human Rights Watch, Amnesty International Axum žudynių ataskaita (En): https://www.amnesty.org/en/documents/afr25/3730/2021/en/