Trapi demokratija subyrėjo: Mianmarą vėl valdo karinis režimas

Vasario 1 dieną, Mianmaro ginkluotosios pajėgos Tatmadaw suėmė demokratiškai išrinktą šalies kanclerę Aung San Suu Kyi ir kitus aukšto rango valstybės pareigūnus. Armija 2020 lapkričio mėnesio rinkimų rezultatų, kuriuos laimėjo Suu Kyi demokratų partija, nepripažįsta ir teigia, jog dalis biuletenių buvo suklastoti, nors rinkimų komisija tokių pažeidimų nenustatė. Šalį de facto valdantis karinių pajėgų generolas Min Aung Hlaing metams įvedė nepaprastąją padėtį, kuriai pasibaigus žadami nauji rinkimai. 

Po nepriklausomybės nuo Didžiosios Britanijos paskelbimo 1948 metais, Mianmarą valdė besikeičiantys kariniai režimai. Situacija pasikeitė, kai 2015 metų rinkimus laimėjo Nacionalinė demokratijos lyga (NLD). Partijos lyderė Aung San Suu Kyi 1989-2009 metų laikotarpiu, net 15 metų praleido namų arešte. Karinė valdžia uždraudė jai  matytis su partijos bendražygiais, žiniasklaida ir rinkėjais, tačiau davė leidimą laisvai palikti šalį, su sąlyga- niekada negrįžti. Po oficialiai suteiktos laisvės 2010 metais atsiėmusi Nobelio Taikos premiją, jai suteiktą dar 1991 metais, Suu Kyi aktyviai dalyvavo vidaus politikoje- visuomenėje populiari ir gerbiama moteris užėmė Mianmaro kanclerės postą.

Dešimtmečius prieš tai šalį valdęs karinis režimas, kaltinamas ne tik valdžios užgrobimu bet ir Rohingya etninės mažumos genocidu. Rohingya - tai etninė musulmonų grupė, susikoncentravusi Mianmare, kuri jau nuo 1970 metų patiria karinio režimo represijas. Nors ši tauta turi savo kalbą, kaimyninės Pietų Azijos valstybės, pavyzdžiui Tailandas, Malaizija, Bangladešas, oficialia tautine mažuma jos nepripažįsta. Diskriminacija, pastovus bauginimas, smurtas ir žudymai privertė Rohingya žmones bėgti iš Mianmaro- didelė dalis išsibarstė po kaimynines šalis, prisiglausdami ten įkurtose pabėgėlių stovyklose. 

Pastaruosius keletą metų (NLD partijai jau valdant šalį) Rakhine provincijoje vyko susidūrimai tarp Rohingya kovotojų ir Mianmaro armijos, kurie baigdavosi neproporcingomis armijos kampanijomis prieš Rohingya. Dėl Mianmaro politinės santvarkos ypatumų, pasibaigus kariniam režimui, šalies kariuomenė užimdavo 25% parlamento vietų, todėl turėdavo galimybę prisidėti ar inicijuoti naujus įstatymus ar veiksmus ne tik užsienio, bet ir vidaus politikoje. Tatmadaw (Mianmaro karinės pajėgos), vadovaujamos generolo Min Aung Hlaing, nuo 2012 metų dėjo dideles pastangas Rohingya žmonėms išvaryti- buvo deginamos Rohingya gyvenvietės, vyko grupiniai išprievartavimai, bei žudymai. Civilinė Suu Kyi valdžia pateisino veiksmus kaip kovojimą su teroristinėmis grupuotėmis. Kaip demokratė, Aung San Suu Kyi, nors ir laikoma nacionaline heroje savo šalyje, sulaukė tarptautinės kritikos būtent dėl Rohingya genocido neigimo, veiksmų nesiėmimo ir tęsiamos diskriminacijos, šiai musulmonų mažumai nesuteikiant nei apsaugos, nei Mianmaro pilietybės. 

2017 metais po ginkluotų išpuolių, žuvo per 6500, o šalį buvo priversti palikti per 730 000 žmonių. 2019 metais, Aung San Suu Kyi dėl šios etninio valymo kampanijos prieštautinę mažumą turėjo atsakyti Tarptautiniui Teisingumo Teismui Hagoje. Demokratų partijos lyderė atmetė genocido kaltinimus, tačiau pripažino, jog karo nusikaltimų nebuvo išvengta. Dabar, kai ta pati karinė chunta, kurios nariai yra kaltinami nusikaltimais prieš žmoniją grįžo į valdžią, etinių mažumų likimas lieka neaiškus. 

Vykstant protestams prieš karinį perversmą žmogaus teisių suvaržymai pasižymi susirinkimų laisvės ir interneto ryšio ribojimu. Prieš protestuojančius žmones naudojamos vandens patrankos, grasinama panaudoti ginklus. Politinių kalinių asociacija skaičiuoja, jog nuo vasario 1 dienos buvo suimti 165 politikai, iš kurių tik 13 paleisti. Žmogaus teisių grupės jau pradėjo raginti tarptautinę bendruomenę pradėti taikyti sankcijas armijos vadams. 

Šaltiniai: Reuters, Associated Press, LRT, Al Jazeera, UN.