Gvinėja: saugumo pajėgoms nepavyko sustabdyti su rinkimais susijusio smurto

Gvinėjos saugumo pajėgos nesugebėjo apsaugoti žmonių nuo su rinkimais susijusio smurto bei įvykdė žmogaus teisių pažeidimus Nzérékoré mieste, pietryčių Gvinėjoje, per rinkimus ir konstitucinį referendumą 2020 m. kovo mėn., rašoma „Human Rights Watch“ išplatintame pranešime.

43 puslapių pranešime „Jie leidžia žmonėms žudyti vienas kitą: smurtas Nzérékoré per Gvinėjos konstitucinį referendumą ir įstatymų leidybos rinkimus“ dokumentuojamas smurtas, kurio metu žuvo mažiausiai 32 žmonės ir daugiau kaip 90 buvo sužeista, kai susidūrimai tarp vyriausybę palaikančių ir opozicijos šalininkų pakurstė ilgalaikę politinę ir etninę įtampą. Saugumo pajėgos, dislokuotos rinkimų saugumui užtikrinti, padarė nepakankamai, kad užkirstų kelią žmogžudystėms, turto sunaikinimui, ir esą nužudė du žmones, sumušė ir savavališkai suėmė dešimtis vyrų, nustatė „Human Rights Watch“.

"Gvinėjos saugumo pajėgos arba nesugebėjo, arba nenorėjo sustabdyti niokojančio smurto, įvykusio kovo mėn. <...> Nzérékoré mieste", - sakė Ilaria Allegrozzi, vyresnioji Afrikos tyrėja iš "Human Rights Watch". „Prieš pasirengimą prezidento rinkimams spalio mėn. vyriausybė turėtų imtis skubių veiksmų, siekdama užtikrinti, kad saugumo pajėgos gerbtų ir gintų žmonių teises į politinį protestą ir dalyvavimą, elgiantis santūriai ir gerbiant žmogaus teises“.

Nuo kovo iki rugsėjo mėn. „Human Rights Watch“apklausė 48 smurto Nzérékoré aukas ir liudininkus, taip pat 31 aukų artimuosius, medicinos personalą, žurnalistus, teisininkus, opozicijos partijos narius, pilietinės visuomenės atstovus ir kitus svarbiausius informatorius. „Human Rights Watch“ taip pat peržiūrėjo Gvinėjos žmogaus teisių gynėjų grupių ir nacionalinės bei tarptautinės žiniasklaidos paskelbtas ataskaitas, nagrinėjo nuotraukas, vaizdo įrašus ir medicininius įrašus.

Kovo 22 d. konstitucinis referendumas buvo kulminacija prieštaringai vertinamų prezidento Alpha Condé ir jo šalininkų keletą mėnesių trukusių pastangų pakeisti 2010 m. konstituciją, kad Condé galėtų kelti savo kandidatūrą dar vienai kadencijai.

Referendumo ir įstatymų leidybos rinkimų dieną smurtas kilo visoje šalyje, taip pat ir šalies sostinėje Konakryje, kai naujos siūlomos konstitucijos priešininkai susirėmė su vyriausybę palaikančiais šalininkais ir saugumo pajėgomis.

Smurtas į dalį aukų buvo nukreiptas dėl jų etninės tapatybės. Daugelis buvo sušaudyti, sumušti iki mirties, ir bent vienas gyvas sudegintas. „Human Rights Watch“ taip pat užfiksavo vieną atvejį, kai 17-metę merginą išprievartavo ginkluotų vyrų grupė.

Nepaisant saugumo pajėgų, įskaitant policiją, žandarus ir kareivius, dislokuotų rinkimų saugumui užtikrinti, liudininkai teigė, kad saugumo pajėgos ir politinė valdžia nesikišo ir neatsakė į beviltiškus raginimus sustabdyti užpuldinėjimus, pasikėsinimus į turtą.

„Kai pradėjau girdėti šūvius, paskambinau aukštesniam valstijos vyriausybės pareigūnui, kuris pasakė, kad turėčiau apginti savo namus mėtydama akmenis į smurtinę minią“, - sakė 66 metų gyventojas. "Aš buvau šokiruotas. Aš nesu tas žmogus, kuris į smurtą reaguoja smurtu. Vyresnysis valstybės pareigūnas nesiėmė jokių veiksmų“.

Gvinėjos vyriausybė iš pradžių teigė, kad mirė 4 žmonės, tačiau vėliau pripažino didesnį žmonių skaičių - 30 mirčių. „Human Rights Watch“ užfiksavo mažiausiai 32 žmogžudystes ir rado patikimų įrodymų, patvirtinančių Gvinėjos žmogaus teisių gynėjų grupių teiginį, kad daugiau nei dviejų dešimčių žmonių, nužudytų per smurtą, palaikai buvo pašalinti iš Nzérékoré regioninės ligoninės ir slapta palaidoti miesto masiniame kape. Artimieji „Human Rights Watch“ sakė, kad ligoninė atsisakė perduoti jų šeimos narių palaikus ir nežinojo, kur palaikai palaidoti.

Gvinėjos vyriausybė, atsakydama į „Human Rights Watch“ klausimus, pasidalino 2020 m. liepos mėn. Gvinėjos teisėjo ataskaita, kuri po apsilankymo šioje vietoje patvirtino masinių kapų egzistavimą. Nzérékore ligoninės generalinio direktoriaus ir sveikatos ministerijos atstovo pasirašytoje ataskaitoje teigiama, kad nužudytų žmonių skaičius viršijo ligoninės morgo pajėgumus ir kad dėl visuomenės sveikatos priežasčių valdžios institucijos nusprendė juos „palaidoti būtinybės sumetimais“.

„Kelis kartus buvau sumuštas kareivių su lazdomis, kol buvau įvežtas į kamerą, kurioje buvo iki 100 žmonių“, - sakė 29 metų vyras, kurį kovo 23 d. kariai areštavo savo namuose Nzérékoré ir laikė kariuomenės stovykloje. „Tris dienas mums neduodavo maisto ir vandens. Tai buvo siaubinga."

„Human Rights Watch“ rugsėjo 8 d. Saugumo ir civilinės saugos ministrui Albertui Damantangui Camara išsiuntė išankstines išvadas ir klausimų sąrašą. Rugsėjo 21 d. ministras Camara pasidalijo su „Human Rights Watch“ balandžio 30 d. Gvinėjos policijos ataskaita apie kovo mėnesį įvykusį smurtą Nzérékoré. Ataskaitoje teigiama, kad Nzérékoré vyriausybės prokuroras sudarė tyrimo komisiją, kad būtų nustatyti asmenys, atsakingi už nusikaltimus, įvykdytus mieste nuo kovo 22 iki 24 d., ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn. Tačiau ataskaitoje nebuvo atkreiptas dėmesys į saugumo pajėgų vaidmenį reaguojant į smurtą Nzérékoré, išskyrus teiginį, kad Bellevue kaimynystėje, kur prasidėjo smurtas rinkimų dieną, Gvinėjos policijai buvo „nepasiekiama“ dėl ten vykusių kovų ir kad „kariuomenės buvo pareikalauta dirbti su saugumo pajėgomis, kad siektų ramesnės padėties". Rugsėjo 21 d. „Human Rights Watch“ paprašė Camaros pateikti papildomą informacijos apie saugumo pajėgų vaidmenį užkertant kelią smurtui ir įtarimus, kuriais jie pažeidė žmogaus teises, tačiau atsakymo negavo.

Kai Gvinėja ruošiasi spalio mėnesio rinkimams, valdžia turėtų užtikrinti, kad į rinkimų vietas, politinius mitingus ar kitus su rinkimais susijusius renginius dislokuotos saugumo pajėgos veiksmingai apsaugotų žmones ir gerbtų jų teisę į taikias demonstracijas. Vyriausybė ir baudžiamosios institucijos taip pat turėtų imtis skubių veiksmų, kad nustatytų visus asmenis, atsakingus už nusikaltimus Nzérékoré, įskaitant saugumo pajėgas, ir patrauktų juos baudžiamojon atsakomybėn teisingame procese.

Tarptautiniai Gvinėjos partneriai, įskaitant Vakarų Afrikos valstybių ekonominę bendriją, Afrikos Sąjungą, Jungtines Tautas, Europos Sąjungą ir Jungtines Valstijas, turėtų paraginti vyriausybę nutraukti nebaudžiamumą už su rinkimais susijusį smurtą. Jie turėtų aiškiai nurodyti Gvinėjos pareigūnams ar saugumo pajėgoms, susijusiems su žmogaus teisių pažeidimais, kad jiems gali būti taikomos tikslinės sankcijos, įskaitant kelionių draudimus ir turto įšaldymą.

„Smurtas Nzérékoré mieste yra visų pirma tragedija tiems, kurie prarado šeimos narius ar patyrė gyvenimą keičiančių sužalojimų, jie nusipelnė, kad užpuolikams būtų įvykdytas teisingumas“, - sakė Allegrozzi. „Įvykiai taip pat yra įspėjimas, kad pavojinga Gvinėjos politinė krizė, ilgalaikė etninė ir tarpbendruomeninė įtampa, piktnaudžiaujančios saugumo pajėgos ir nebaudžiamumas gali sukelti dar daugiau žmogaus teisių pažeidimų prieš spalio rinkimus ir jų metu“.

Nuotrauka: kadras iš „Human Rights Watch“ Youtube kanalo.
Informacija remiantis „Human Rights Watch“ straipsniu.