Teisių ekspertė ragina labiau apsaugoti masines kapavietes

Sandra Matoškaitė

11/1/20202 min read

Agnesa Callamard, Jungtinių Tautų specialioji pranešėja, paragino labiau remti šalis ir bendruomenes, kuriose yra masinės kapavietės, kad būtų užtikrinta, jog su jomis elgiamasi pagarbiai ir laikantis žmogaus teisių standartų.

„Masinės kapavietės yra įrodymų vieta, svarbi siekiant veiksmingo oficialaus teisingumo“, - sakė ji Jungtinių Tautų Generalinei asamblėjai pristatydama metinę ataskaitą. „Jie palaiko tuos, kurių mirtis buvo paneigta. Tai artimųjų artimo liūdesio erdvės. Ir tai yra viešos vietos įrodymas, kad įvyko žiaurūs įvykiai, kurių niekada nereikia pamiršti“.

Masinių kapų galima rasti kiekviename pasaulio regione, sakė Agnesa Callamard. Tai gali būti represijų, konfliktų rezultatas, gali būti susieta su nusikalstama veikla. Taip pat tai stichinių nelaimių ar pandemijų rezultatas. Kad ir kokia būtų situacija, „tai visada įkūnija žmogaus teisių pažeidimus“, - teigė ji.

„Mūsų istorija yra žudynių apipinta žmonijos istorija, kurioje taip dažnai atsakingi asmenys ne tik laisvai vaikščiojo, bet vėliau net buvo švenčiami, o jų atminimui pastatytos statulos puošia mūsų teismo rūmus, rotušes ir vietinius parkus“, - sakė ponia Callamard. „Bet tiesiog palyginkite tai su tuo, kaip elgiamasi su daugybe žudymo vietų ir masinių kapų: paliekama nepripažinta, neapsaugota, ir kai neuždengiama, išniekinta ar sunaikinta. Net gali būti nusikaltimas juos paminėti viešai“.

Savo pranešime ponia Callamard apibūdina istorinį ir pasaulinį masinių kapų neigimą. Didesnės paramos šalims ir bendruomenėms poreikį. Ji taip pat pabrėžė, kad trūksta nuoseklios žmogaus teisių sistemos kaip elgtis su tokiomis vietomis. „Mano pranešimas siūlo žmogaus teisių sistemą, kuria būtų galima sustiprinti pagarbų ir teisėtą elgesį su masinėmis kapavietėmis; požiūris, pagal kurį pripažįstama pretenzijų, teisių ir pareigų įvairovė ir kuriame galima rasti teisingą pusiausvyrą tarp daugelio interesų“, - sakė ji.

Teisių ekspertė pabrėžė, kad aukų šeimoms, taip pat išgyvenusiems ir nukentėjusioms bendruomenėms turi būti suteikta teisė aktyviai ir prasmingai dalyvauti priimant sprendimus dėl masinių kapų valdymo. Siekdama užtikrinti sąžiningus dalyvavimo procesus, ji rekomendavo paskirti teisėtą globėją masinėms kapavietėms.

Prireikus taip pat turėtų būti paskirti nusikaltimo vietos valdytojai. Šie pareigūnai būtų atsakingi už tai, kad priimant sprendimus būtų atkreiptas dėmesys į įvairių suinteresuotųjų šalių reikalavimus ir įgyvendinami valstybės įsipareigojimai.

Kaip nepriklausoma ekspertė, ponia Callamard nėra Jungtinių Tautų darbuotoja. Ji gauna savo mandatą iš Jungtinių Tautų Žmogaus teisių tarybos per savo specialių procedūrų mechanizmą, skirtą stebėti konkrečius teminius klausimus ar situacijas šalyje.

Specialioji pranešėja paragino valstybes toliau remti pagarbaus ir teisėto masinių kapų tvarkymo standartų ir geriausios praktikos kūrimą. „Taip pat reikia imtis nuoseklesnių veiksmų žmogaus teisių srityje, siekiant užtikrinti, kad dabartinė ir būsimos kartos niekada nepamirštų žiaurių nusikaltimų, dėl kurių dabar egzistuoja šios daugybės masinių kapų, kad niekada nebūtų leidžiama kartoti šio smurto“, - sakė ji.

„Tik su žmogaus teisių pagalba, šios masinių kančių ir masinių žudynių vietos gali tapti orumo, pagarbos ir gilaus bendruomeninio mokymosi vietomis .“

Informacija: news.un.org
Jungtinių Tautų nuotrauka: Eric Kanalstein. Žvakės ir vainikai žymi masinę kapavietę Ovkaroje (Kroatija), kur 1994 m. buvo išžudyta maždaug 200 civilių.