Suomijos ambasadorė 31 šalies vardu kreipėsi į Jungtinių Tautų žmogaus teisių tarybą dėl žmogaus teisių situacijos Egipte

Ambasadorė Kirsti Kauppi kovo 12 dienos pareiškime atkreipė Jungtinių Tautų organizacijos narių dėmesį į žmogaus teisių pažeidimus įvykdytus Egipto valdžios. Pabrėžti žodžio laisvės ir teisės taikiai protestuoti, suvaržymai Egipte. 

Egiptas yra skatinamas neblokuoti nepriklausomos medijos šaltinių internete, išleisti areštuotų žurnalų tiražus ir užtikrinti saugią viešąją aplinką nevyriausybinių organizacijų veiklai vykdyti. Taip pat, šalis sukritikuota dėl nepagrįstų kaltinimų terorizmu primetimu žmogaus teisių aktyvistams, žurnalistams, politikams, teisininkams ir LGBTQ+ bendruomenės nariams, su tikslu juos suimti ir laikyti iki teismo procesų; teisininkų neprileidimas prie kaltinamojo arba jo bylos informacijos. 

Abdel Fattah al-Sisi

2013 metų pabaigoje, tuometinis Egipto prezidentas Mohamed Morsi buvo nuverstas karinio perversmo, kuriame, kaip Egipto karinių pajėgų vadas, dalyvavo ir Abdel Fattah al-Sisi. Morsi buvo laikinai pakeistas, tuo tarpu  rugpjūčio mėnesį al-Sisi įsakymu buvo surengtos Rabaa žudynės, kurių metu, buvo nužudyti bent 904 taikūs demonstrantai, tūkstančiai buvo sužeisti ir areštuoti. Kairo pagrindinėse aikštėse taikūs demonstrantai nuo pat karinio perversmo rinkosi parodyti palaikymą neteisėtai nuverstam Mohamed Morsi ir priešiškumą karinėms pajėgoms. Šis įvykis tuo metu sulaukė pasaulinės kritikos. Nepaisant to, 2014 metais al-Sisi dalyvavo prezidento rinkimuose, kuriuose surinko 97% balsų iš 47% rinkimuose dalyvavusių egiptiečių balsų.

Al-Sisi yra autoritarinis lyderis, dėl jam paklūstančios ir naudojamos karinės jėgos, vykdomų nesąžiningų rinkimų, oponentų šantažavimo ar šalinimo iš rinkimų primestais kaltinimais ir aukšto lygio korupcijos. Nuo pat al-Sisi įžengimo į valdžią, jis itin agresyviai kovojo su bet kokiai kritika, o tai iššaukė pastovius civilinius protestus ir demonstracijas visoje šalyje, reikalančias jo atsistatydinimo. Prasidėjus pandemijai, kai daugelis žmonių prarado finansų šaltinius, nepasitenkinimas dar labiau išaugo, ypatingai tada, kai buvo išsiaiškinta, jog al-Sisi naudojo pinigus iš biudžeto prabangiems apartamentams statytis (apie 30% populiacijos gyvena skurde). 

Žmogaus teisių pažeidimai

Prieš besirenkančius išreikšti neigiamą nuomonę apie šalies ekonominę ir politinę situaciją, vietinės policijos ir saugumo pajėgos vis dar piktnaudžiauja jėga. Neteisėtai areštuojami dešimtys ar šimtai žmonių. Vis dėlto, dalis politinių aktyvistų skatina žmones likti gatvėse ir toliau rodyti nepasitenkinimą dabartiniu vadovu, nors tai sulaukė kritikos iš kitų aktyvistų, dėl išaugusio pavojaus protestuojantiems civiliams. 

„Human rights watch“ praneša, jog areštuoti ar uždaryti į kalėjimus žmonės patiria fizinį, psichologinį ir seksualinį smurtą, yra kankinami. Pandemijos metu, pranešta apie bent 14 žmonių mirtis dėl nesulaukto Covid-19 gydymo. Politiniai kaliniai taip pat nesulaukia sąžiningo teismo - pandemija naudojama kaip pretekstas nukelti teismo dieną ir taip kalinius išlaikyti ilgiau, taip pat teismai taiko mirties bausmę už „politinio pavojaus kėlimą“ ar terorizmą, šie kaltinimai tarp politinių kalinių ir suimtų žmogaus teisių aktyvistų pasitaiko dažniausiai. 

Socialiniai tinklai yra populiari vieta organizuoti protestus ar eitynes. Būtent todėl naudojant socialinius tinklus ir nepriklausomos žiniasklaidos šaltinius, Egipto valdžia renka duomenis, seka ir areštuoja žmogaus teisių aktyvistus, taip pat moteris nuomonės formuotojas, ar pasisakančius LGBTQ bendruomenės žmones. Iš anksto susekus būsimas susirinkimų vietas, ten iš karto siunčiamos Egipto ginkluotos policijos pajėgos. Dėl griežtos kontrolės, vis mažiau objektyvios informacijos pasiekia užsienio šalis.

Šaltiniai: REUTERS/Thibault Camus/Pool (foto), United Nations, Human Rights Watch, Amnesty International, Al Jazeera.