Priklausomybė nuo rūkymo

Priklausomybė nuo rūkymo: kaip ją įveikti?

Rūkymas – fizinė bei psichologinė priklausomybė, kuriai įveikti reikalingas ryžtingas nusiteikimas bei tinkama aplinka. Ilgą laiko tarpą atliekant tam tikrą žalingą veiksmą tampa sunku be jo įsivaizduoti savo kasdienybę, tačiau specialistai vieningai sutaria – pavojų sveikatai keliantys įpročiai gali bei turi būti sustabdyti. Apie tai, kaip žengti pirmuosius žingsnius nusprendus mesti rūkyti, kalbamės su psichoterapeutu Dainiumi Jakučioniu. 

Kokius pagrindinius priklausomybės nuo rūkymo požymius galėtumėte išskirti?

Esminis šį žalingą įprotį atskleidžiantis niuansas – įrodinėjimas, kad gali mesti rūkyti, tačiau to padaryti nepavyksta. Taip pat keletas požymių, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį, nes jie signalizuoja apie stiprėjančią priklausomybę: pirma cigaretė surūkoma per 30 min. nuo atsikėlimo (arba ryte nikotinu piktnaudžiaujama dažniau, nei kitu paros metu); jeigu per dieną sunaudojamas daugiau nei vienas pakelis; jeigu sunku atsikratyti cigarečių net tada, kai sergama kokia nors liga arba fiziškai jaučiamasi sunkiai. Paprastai priklausomybę išgyvenantis žmogus jaučia potraukį rūkyti, o jeigu jam nepavyksta jo numalšinti, tuomet ima kilti stiprus diskomforto jausmas. 

Kaip priklausomybės rodikliai atsispindi statistikoje?

Remiantis Lietuvos Statistikos departamento duomenimis, 2019 m. kasdien rūkė 19 % žmonių, o kartais – 5 %. Pasaulio sveikatos organizacija teigia, kad visuotiniu mastu rūko apie 1,3 milijardo žmonių, 80 % iš jų gyvena žemų ir vidutinių pajamų šalyse. Savarankiškai mesti rūkyti pavyksta 3–5 %asmenų. 

Kokius būdus išbandyti parekomenduotumėte asmenims, norintiems mesti rūkyti?

Svarbiausia suprasti, kad rūkymas yra priklausomybė ir su ja reikės pasigalinėti. Iki 70 % žmonių atkrenta jau po pirmo bandymo mesti, o tai tik parodo, kokio didelio masto yra ši problema. Žinoma, net ir nesėkmės atveju nereikėtų nuleisti rankų – verta pabandyti dar kartą. 

Jeigu atsikratyti priklausomybės norite savo pastangomis, tuomet: aiškiai tai sau įvardykite; informuokite apie sprendimą savo artimuosius, draugus bei kolegas ir paprašykite jų pagalbos, palaikymo; išmeskite viską, kas gali vėl įtraukti į nepageidaujamą veiklą. Taip pat reikėtų pakeisti su priklausomybe susijusią rutiną. Kažkuriam laikui pravartu apsiriboti ir nuo alkoholio vartojimo, nes rūkymas yra glaudžiai su juo susijęs. Sunkumų sukelia tai, jog rūkymas dažnai yra socialinis veiksnys,  todėl teks įdėti pastangų į mokymąsi su aplinkiniais bendrauti kitaip. 

Jeigu nepavyksta mesti rūkyti savo jėgomis, tai šiuo metu vaistinėse su gydytojo receptu galima nusipirkti vaistų, padedančių tai padaryti (dėl jų kreiptis į šeimos gydytoją ar psichiatrą). Taip pat galima naudoti pakaitinę nikotino terapiją, kuri kiek apmalšina sveikatai kenksmingus veiksmus. Tačiau šias priemones reikia vartoti taisyklingai ir atsakingai, norint, kad jos atneštų tinkamą naudą. Dėl jų naudojimo geriausia pasitarti su gydytoju ar psichiatru. 

Kitose Europos šalyse, ypač Jungtinėje Karalystėje, itin išvystytos individualios ir grupinės psichologinės konsultacijos. Lietuvoje, kol kas tik Vilniuje, veikia viena rūkymą metančiųjų grupė, kurioje žmonės palaiko vienas kitą šiame sunkiame kelyje. Verta išbandyti ir kognityvinę elgesio terapiją, kurios metu rūkančiajam padedama suprasti elgesio ir mąstymo ypatumus, trukdančius atsikratyti priklausomybės. Medikamentų ir psichologinių konsultacijų derinys 4 kartais padidina šansus atsikratyti žalingų įpročių. 

Kokį poveikį bendrai savijautai sukelia rūkymas?

Jis sukelia dideles sveikatos problemas. Rūkymas gali iššaukti daugiau nei 50 įvairių ligų ir paveikti visą kūną, pradedant plaučių ir širdies kraujagyslių ligomis, įvairių organų vėžiu, nevaisingumu bei impotencija vyrams. 

Neretai atsisakius tam tikros priklausomybės į jos vietą stoja tuštuma, kurią sunku užpildyti. Kas galėtų padėti prasiblaškyti ir užtikrintų, kad asmuo vėl nepasinertų į žalingas veiklas?

Deja, tačiau neretai atsitinka taip, kad metus rūkyti kažkas pasikeičia. Gali atrodyti, jog nebelieka įpročio, kuris padėdavo nusiraminti, pabūti su savimi ar atsipalaiduoti. Kartais žmonės rūkymu bando slėptis nuo savo problemų ir kai šio kasdienio veiksmo nelieka, visos bėdos pasidaro aiškesnės, sunkiau išgyvenamos.

Tokiu atveju galima kreiptis pagalbos į psichologą arba užsiimti kažkokia nauja veikla. Dažnam padeda fizinis aktyvumas, nes jis leidžia nukreipti savo dėmesį kita linkme. Taip pat gali pagelbėti tam tikras hobis, kuris užkabintų ir juo užsiimant nereikėtų vis žvilgčioti į laikrodį bei kažko laukti. Yra žmonių, kuriems tiesiog padeda atviras ir nuoširdus bendravimas su artimaisiais. 

Nesvarbu, kurį būdą pasirinksite kaip savąjį, bet visada atsiminkite, kad svarbiausia būti pasiruošus, jog kelias nebus lengvas, tačiau vertas visų įdėtų pastangų. 

Straipsnis yra projekto „Psichikos sveikatos stiprinimas. Savižudybių ir priklausomybių prevencija“ finansuojamo Akmenės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, dalis.