Pasaulinė kovos prieš prekybą žmonėmis diena

Liepos 30-ąją minima Pasaulinė kovos prieš prekybą žmonėmis diena.

Prekyba žmonėmis yra sunkus nusikaltimas ir žmogaus teisių pažeidimas. Kasmet tūkstančiai moterų, vyrų ir vaikų savo gimtinėse ir užsienyje atsiduria prekiautojų žmonėmis rankose. Prekyba žmonėmis paveikė beveik visas pasaulio šalis, nesvarbu, ar tai aukų kilmės, tranzito ar paskirties šalis. 

Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro 2020 m. visuotinėje ataskaitoje dėl prekybos žmonėmis rašoma, kad aukos yra pasirenkamos kuomet yra pažeidžiamiausios bei pastebima, kad pandemijos iššaukta ekonominė recesija padidins prekybos žmonėmis riziką. Kaip ir ankstesnių ekonominių krizių atveju, pandemijos sukeltas staigus nedarbo augimas gali padidinti prekybos žmonėmis rodiklius, ypač šalyse, kuriose nedarbo rodiklis nuolat auga. Asmenys, iš šių šalių, ieškodami darbo yra linkę labiau rizikuoti, tikėdamiesi greitai pagerinti savo padėtį. Prognozuojama, kad didėjant nedarbo lygiui, vis daugiau žmonių bus išvežami/parduodami iš skurdžiausių bendruomenių į tas šalis, kurios po pandemijos atsigaus greičiausiai.

Moterys vis dar sudaro didžiąją prekybos žmonėmis aukų dalį. JT duomenimis 2018 m. kiekvieną dešimtį prekybos žmonėmis aukų sudarė 5 moterys, iš kurių 2 mergaitės. Beveik trečdalis visų aptiktų aukų - vaikai, tiek berniukai tiek mergaitės, o suaugę vyrai sudarė apie 20 proc. visų aukų. Migrantai taip pat sudaro didelę dalį aptiktų aukų daugumoje regionų.

Prekiautojai žmonėmis dažnai taikosi į marginalizuotus ar sudėtingose situacijose atsidūrusius asmenis. Aukomis dažnai tampa ir migrantai, neturintys dokumentų, žmonės, kurie beviltiškai ieško darbo - tokie asmenys dažnai tampa prekybos dėl priverstinio darbo aukomis. Nusikaltėliai, kurie prekiauja vaikais, dažnai savo aukomis pasirenka nepasiturinčių ar problemiškų šeimų vaikus, ar vaikus, kurie neturi tėvų ar yra neprižiūrimi. Besivystančiose šalyse apie pusę prekybos žmonėmis aukų sudaro vaikai, jie dažniausiai (apie 46 proc.) parduodami priverstiniam darbui. Išsivysčiusiose šalyse vaikais dažniausiai prekiaujama seksualinio išnaudojimo, priverstinio nusikalstamumo ar elgetavimo tikslais.

Prekiautojai žmonėmis savo aukas išnaudoja įvairiais tikslais. Ataskaitoje surinktais duomenimis 2018 m. apie 50 proc. aptiktų aukų buvo parduotos seksualiniam išnaudojimui, 38 proc. priverstiniam darbui, o 6 proc. buvo priversti atlikti nusikaltimus bei kiek daugiau nei 1 proc. elgetauti. Mažesni aukų skaičiai - priverstinės santuokos, organų prekybos ir kitais tikslais. Aukos, išnaudojamos priverstiniam darbui, atsiduria įvairiuose ekonominiuose sektoriuose, įskaitant agrikultūros, statybos, žvejybos industrijas, kasybą, gatvės prekybą bei darbą privačiuose namuose, pvz. auklės, namų tvarkytojai - būtent šiuo atveju itin sunku aptikti prekybos žmonėmis aukas. Nors prekybos žmonėmis priverstinio darbo tikslais pobūdis skiriasi priklausomai nuo sektoriaus, tačiau visus sektorius jungia tas pats bruožas - tai darbo teisių situacijos pablogėjimo rezultatas, pvz., mažesni atlyginimai, ilgesnės darbo valandos, sumažėjusi apsauga ir neoficialus darbas. 

JT ataskaitoje pateikiama, kad prekiautojai žmonėmis pasinaudoja šiais egzistuojančiais faktoriais:

-51 proc. ekonominiais poreikiais

-20 proc. vaikais su probleminėmis šeimomis

-13 proc. intymus partneris - prekiautojas žmonėmis

-10 proc. psichologiniais, elgėsio ar neurologiniais sutrikimais

-10 proc. migranto statusu

-9 proc. neprižiūrimais vaikais

-6 proc. išsilavinimo ar užsienio kalbos žinojimo stoka

-3 proc. fizine negalia

*kai kurie atvejai apima kelis faktorius, todėl procentų skaičius didesnis nei 100.

Prekiautojai žmonėmis veikia įvairiais būdais, išskiriami keturi nusikalstamų veikėjų, susijusių su prekyba žmonėmis tipai:

-Individualūs prekiautojai, dažniausiai dirba vieni.

-Oportunistinis prekiautojų bendradarbiavimas, kuomet du ar daugiau prekiautojų dirba kartu, tačiau to nedaro sistemiškai ir dažniausiai kartu tokią veiklą atlieka tik kartą.

-Verslo tipo organizuotos nusikalstamos grupuotės, kuomet trys ar daugiau prekiautojų dirba sistemiškai, prekyba žmonėmis yra pagrindinis jų nusikalstamos veiklos komponentas.

-Valdymo principu paremtos organizuotos nusikalstamos grupuotės, kurios praktikuoja valdymą sukeliant baimę ar smurtaujant bei gali būti įsitraukusios į kelias nelegalias veiklas.

Verslo tipo organizuotos nusikalstamų grupuočių prekybos žmonėmis aukos sudaro 57 proc. visų prekybos žmonėmis aukų. Tokios organizacijos dažnai nusikalstama veikla užsiima ilgiau, būdingas didelis aukų skaičius, prekybos distancijos bei daugiau smurto prieš aukas. Deja, daugiausiai nagrinėjamų prekybos žmonėmis bylų apima pavienius prekiautojus, organizuotas grupuotes susekti yra kurkas sunkiau. JT ataskaitoje paminėta, kad viena specializuota grupuotė, kuri vykdė prekybą žmonėmis seksualinio išnaudojimo Centrinėje Amerikoje ir Šiaurės Amerikoje tikslais, savo veiklą tęsė daugiau nei dešimtmetį, iki tol kol nebuvo sustabdyta teisėsaugos.

Nors dauguma prekiautojų žmonėmis yra susiję su nusikalstamu pasauliu ir naudoja prekybą žmonėmis kaip tiesioginį pajamų šaltinį, pasitaiko ir verslininkų, intymių partnerių ar kitų šeimos narių, kurie užsiima prekyba žmonėmis. Teismo bylos liudija ir apie tokius atvejus, kuomet tėvai ar globejai patys prisideda prie savo vaikų seksualinio išnaudojimo arba verčia juos elgetauti gatvėje. Taip pat pastebimi ir atvejai, kuomet įmonių savininkai išnaudoja aukas priverstiniam darbui

JT ataskaitoje pateiktais duomenimis užfiksuoti pagrindiniai tarpregioniniai srautai, kurie nurodo, kad  į Vakarų ir Pietinę Europą atkeliauja prekybos žmonėmis aukos iš P. Amerikos, Rytų Europos ir Centrinės Azijos, Centrinės ir Pietryčių Europos, į pietus nuo Sacharos esančių šalių, Pietų Azijos, Šiaurės Afrikos ir Viduriniųjų Rytų, Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Tuo tarpu į Centrinės ir Rytų Europos regioną atkeliauja aukos iš Rytų Europos ir Centrinės Azijos, Pietų Azijos, Rytų Azijos ir Ramiojo vandenyno regiono. Bendrai į Europą patenka aukos iš beveik visų žemynų, išskyrus Š.Amerikos ir Australijos.

Europos komisijos duomenimis 2017-2018 m. Europos Sąjungoje užfiksuota daugiau nei 14 tūkst. prekybos žmonėmis aukų. Pasauliniu mastu prekiautojai žmonėmis iš šios nelegalios veiklos uždirba apie 29,4 mlrd. eurų per metus. Publikacijoje taip pat pabrėžiama neigiamų pandemijos padarinių rizika - didėjantis prekybos žmonėmis aukų skaičius bei prekiautojų veiklos perkėlimas į internetinę erdvę. Nepaisant pastaraisiais metais pasiektos pažangos, prekyba žmonėmis išlieka opi problema Europos Sąjungoje. Prekybos žmonėmis ES, kaip ir pasaulineje statistikoje, aukomis dažniausiai tampa moterys ir merginos, kurios patenka į prekybos žmonėmis tinklą siekiant jas panaudoti seksualinio išnaudojimo tikslais. Europos sąjungos kovos prieš prekybą žmonėmis strategija grindžiama visa apimančia ES teisine ir politine sistema, kuria siekiama kovoti su prekyba žmonėmis, paremta Kovos su prekyba žmonėmis direktyva. Šios strategijos dalis taip pat yra:

-paklausos, kuri susijusi su prekyba žmonėmis mažinimas;

-prekiautojų verslo modelių išardymas;

-aukų apsauga, palaikymas ir įgalinimas, ypatingą dėmesį skiriant moterims ir vaikams;

-tarptautinio bendradarbiavimo skatinimas.

Tarptautinės migracijos organizacijos parengtame tinklalapyje - Prekyba žmonėmis, pateiktais duomenimis, Lietuva yra pirmiausiai prekybos žmonėmis aukų kilmės šalis. Dauguma aukų yra išvežamos į įvairias užsienio šalis, tačiau į prekybos žmonėmis tinklą yra įtraukiamos čia, Lietuvoje. Šiuo metu Lietuvoje pastebimos įvairios prekybos žmonėmis formos: lietuviai išvežami vykdyti nusikaltimų; išvežami dirbti itin sudėtingomis sąlygomis už maistą ar visai be atlygio; moterys išvežamos seksualinio išnaudojimo tikslais; pasinaudojant moterų ir merginų pažeidžiamumu, jos verčiamos ištekėti už užsienio šalių piliečių, užsienio piliečiams siekiant gauti leidimą gyventi ir dirbti Europoje. Lietuviai yra “verbuojami” įvairiais būdais, dažnai siūlomas gerai apmokamas darbas užsienyje, viliojama gražaus ir gero gyvenimo užsienyje pažadais, taip pat pasinaudojama ir asmenų pažeidžiamumu - siūlant draugystę, meilę, įgaunant pasitikėjimą ir kt., asmenys dažnai įstumiami į skolas - reikalauja jas atidirbti, bei imantis šantažo ir gąsdinimų.

Tarptautinė migracijos organizacija pastebi, kad visuomenės abejingumas skaudžiausiai atsiliepia labiausiai pažeidžiamoms žmonių grupėms. Žmonės, kurie dėl vienokių ar kitokių priežasčių negali apsisaugoti patys, tampa pagrindiniu prekeivių žmonėmis taikiniu. Todėl prašome nelikti abėjingais bei prisidėti prie kovos prieš prekybą žmonėmis.

Jei nukentėjote nuo prekeivių žmonėmis arba įtariate, kad jumis ar jūsų artimaisiais ketina ar ketino pasinaudoti, Jūs galite:

-Konsultuotis su Tarptautinės migracijos organizacijos Vilnius biuro specialistais telefonu 8 700 77887 (skambučio kaina tokia pati, kaip ir skambinant į kito operatoriaus tinklą Lietuvoje) arba siųsdami užklausos formą, esančią šioje svetainėje.

-Kreiptis į artimiausią teisėsaugos instituciją arba Lietuvos kriminalinės policijos biuro Prekybos žmonėmis tyrimo skyrių tel. +370 5 271 9901 arba el. paštu prekybazmonemis@policija.lt

-Kreiptis į pagalbą nukentėjusiems asmenims teikiančias organizacijas. Organizacijas bei jų kontaktus rasite čia.

Norime pastebėti, kad sulaukti pagalbos galite ir esant užsienyje. Visuomet galite kreiptis į teisėsaugos pareigūnus arba skambinti bendruoju pagalbos telefonu visoje Europoje - 112. Taip pat galite kreiptis į Lietuvos Respublikos ambasadų konsulinės pagalbos skyrius, kurie nukreips į pagalbą teikiančias organizacijas ir padės susisiekti su Lietuvoje esančiais artimaisiais. Būdami užsienyje visada galite kreiptis ir į Lietuvoje esančias institucijas bei pagalbą teikiančias organizacijas. Taip pat galite skambinti Tarptautinės migracijos organizacijos Vilniaus biuro konsultacijų telefonu 8 700 77887 arba pildyti užklausos formą internete. Daugiau informacijos apie pagalbą esant užsienyje rasite čia.

Pilną Jungtinių Tautų narkotikų kontrolės ir nusikalstamumo prevencijos biuro 2020 m. visuotinę ataskaitą dėl prekybos žmonėmis skaitykite čia.

Daugiau informacijos apie prekybą žmonėmis Europos Sąjungoje rasite čia.

Plačiau apie prekybą žmonėmis Lietuvoje skaitykite čia.