Alternatyvūs ginčų sprendimo būdai smurto artimoje aplinkoje atvejais
Rugilė Zmitrevičiūtė
Mediacija - ginčų sprendimo procedūra, kurios metu vienas ar keli mediatoriai (tretieji nešališki asmenys) padeda ginčo šalims taikiai spręsti ginčą. Šios procedūros teigiamais aspektais įvardijama tai, kad ginčai išsprendžiami paprasčiau nei teisme, šalys patiria mažiau išlaidų ir padidėja tikimybė konkretaus ginčo atveju tarp šalių atkurti ne tik teisinę, bet ir socialinę taiką.[1] Visgi, kai viena iš šalių yra patyrusi smurtą, mediacija nėra tinkamas sprendimo būdas. Mediacija turi remtis lygiateisiškumo, savanoriškumo ir nešališkumo principais, o šiuos principus smurto artimoje aplinkoje atvejais yra itin sunku įgyvendinti dėl nelygaus galios pasiskirstymo tarp aukos ir smurtautojo, galimo psichologinio ar neverbalinio spaudimo bei manipuliacijos iš smurtautojo pusės. Nukentėjęs asmuo tokios mediacijos metu patiria dar didesnę baimę ir riziką. Taigi, mediacija gali būti tinkamas būdas spręsti šeimos ginčus tik tais atvejais, kai nėra smurto.
Kaltinamojo ir nukentėjusiojo susitaikymo institutas yra viena iš atleidimo nuo baudžiamosios atsakomybės rūšių. Ji taikoma esant šiems pagrindams:
- asmuo turi būti padaręs veiką atitinkančią neatsargaus arba nesunkaus ar apysunkio tyčinio nusikaltimo kategoriją;
- kaltinamasis savo noru turi būti atlyginęs ar pašalinęs padarytą žalą arba susitaręs ją pašalinti ar atlyginti jau atleidus nuo baudžiamosios atsakomybės;
- asmuo susitaikė su nukentėjusiuoju;
- egzistuoja pagrindas, dėl kurio galima manyti, jog asmuo nedarys naujų nusikalstamų veikų.
Susitaikymo institutas taip pat nėra tinkama praktika smurto artimoje aplinkoje atvejais. Tam įtaką daro paviršutiniškas teisminės valdžios požiūris bei ribotos galimybės nustatyti smurto pasikartojimo riziką ar įvertinti recidyvizmo galimybę. Taip pat dėl nelygiaverčio santykio tarp aukos ir smurtautojo auka gali patirti didelį spaudimą bei manipuliaciją. Todėl aukščiau nurodytų pagrindų vertinimas yra ypatingai apsunkinamas ir dalis būtinųjų susitaikymo instituto sąlygų gali būti išvengiamos (pvz. auka pati atlygina žalą už sutuoktinį/sugyventinį).
Tarptautinė bendruomenė vienareikšmiškai skatina šalis atsisakyti mediacijos ar susitaikymo praktikų smurto artimoje aplinkoje atveju. Europos Tarybos Stambulo konvencijos 48 straipsnis draudžia taikyti privalomus alternatyvius konfliktų sprendimo arba teisminio nagrinėjimo procesus ir teikia pirmenybę baudžiamajam procesui, tai apima visas smurto rūšis ir įpareigoja šalis imtis būtinų įstatymų pakeitimų. Jungtinių Tautų Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW) taip pat rekomenduoja užtikrinti alternatyvių ginčų sprendimų procedūrų neprivalomumą smurto artimoje aplinkoje atvejais bei pabrėžia, kad alternatyvios procedūros turėtų būti griežtai reglamentuotos ir leidžiamos tik atlikus ankstesnį vertinimą, ypatingai atsižvelgiant į tolesnę riziką aukoms bei galimybes pasiekti teisingumą.[2] CEDAW panašią rekomendaciją pateikė ir Lietuvai 2019 metais po šeštojo Lietuvos Vyriausybės pranešimo apie Jungtinių Tautų konvencijos dėl visų formų diskriminacijos panaikinimo moterims įgyvendinimą. Komitetas paragino liautis naudoti susitaikymą smurto artimoje aplinkoje atvejais dėl neigiamos įtakos smurto aukoms.[3]
Mediacija ir susitaikymo institutas Lietuvoje
Mediacijos srityje Lietuva vienbalsiai priėmė pakeitimus 2021 metų pavasarį, kai LR Seime buvo pritarta mediacijos įstatymo pakeitimams ir privaloma mediacija buvo uždrausta atvejais, kai viena iš ginčo šalių yra smurto auka, o kita - smurtautojas (panašiu keliu žengė ir Belgija 2018 metais - čia būtinas aiškiai išreikštas sutikimas mediacijai). Tačiau verta atkreipti dėmesį, kad mediacija neprivaloma tik esant vienai iš šių sąlygų:
- pradedamas ikiteisminis tyrimas, susijęs su smurtu artimoje aplinkoje,
- teisme nagrinėjama byla, susijusi su smurtu artimoje aplinkoje,
- yra priimtas apkaltinamasis teismo nuosprendis dėl smurto artimoje aplinkoje,
- yra pateikta pažyma apie specializuotos kompleksinės pagalbos teikimą asmeniui dėl galimai patirto smurto artimoje aplinkoje.
Šios neprivalomos mediacijos problema glūdi tame, kad ne visuomet smurto atvejai yra fiksuojami, o įstatyme įtvirtinta formuluotė gali neigiamai paveikti pradedamų ikiteisminių tyrimų skaičių, kuris ir taip yra nuviliantis, pvz. 2020 metais buvo gauti 58 553 pranešimai, o pradėtų ikiteisminių tyrimų tik 7 133. Taip pat, pagal LR baudžiamojo kodekso 38 straipsnį, smurtautojas ir auka gali susitaikyti. Tokiu būdu smurtautojas gali išvengti baudžiamosios atsakomybės, o auka nesulaukti teisingumo ir patirti antrinę viktimizaciją. Kalbant apie taikomas sankcijas, pabrėžtina, jog Lietuvoje smurtautojams baudžiamosios priemonės yra skiriamos ganėtinai retai - 2020 metais buvo užregistruoti 7 132 nusikaltimai artimoje aplinkoje, o kardomosios priemonės paskirtos tik 1,7 tūkst. įtariamųjų (kaltinamųjų).[4]
Akivaizdu, kad tokios baudžiamojo persekiojimo tendencijos apsunkina galimybes ir norą kreiptis pagalbos siekiant sulaukti teisingumo ir apsaugos, o susitaikymo institutas dar labiau gilina smurto artimoje aplinkoje problemą, nes smurtautojams yra sukuriamos visos sąlygos išvengti baudžiamosios atsakomybės ir valstybė taip netenka galimybės užtikrinti nuo smurto nukentėjusių asmenų saugumo bei pakartotinio smurto prevencijos.
Mediacija užsienyje
Nemažai Europos valstybių vis dar taiko mediaciją (pvz. Vokietija, Austrija, Kroatija, Kipras, Italija). Nors tarptautinės žmogaus teisių organizacijos ir skatina atsisakyti mediacijos smurto artimoje aplinkoje atvejais dėl jos žalingumo, šalyse yra paplitusios įvairių praktikos.
Kroatijoje dažnu atveju aukos nėra informuojamos apie tai, jog gali atsisakyti mediacijos skyrybų metu, kai yra patyrę smurtą. Ar smurto atvejų yra buvę praeityje, institucijos apskritai netikrina. [5]
Airijoje mediacija nors ir nėra privaloma, bet stipriai skatinama teisinės sistemos. Todėl moteriai yra sunku jos atsisakyti ir dėl baimės bei kitų priežasčių moterys dažnai sutinka su nepalankiomis sąlygomis, ,,išsiderėtomis” mediacijos metu.[6]
GREVIO komitetas (komitetas, kuris, remiantis Stambulo konvencija, vykdo smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje stebėseną) pagyrė Andorą mediacijos srityje. Šalies įstatymuose aiškiai apibrėžta, jog mediacija negalima smurto atveju, nes tokiose situacijose šalių lygybė ir apsisprendimo laisvė nėra garantuojama. Andoroje taip pat akcentuojama, kad tarpininkai turi būti gerai paruošti ir apmokyti tam, jog smurto atvejis nebūtų pražiūrėtas.[7]
Suomijoje mediacija visiškai savanoriška, o smurto artimoje aplinkoje atveju ją siūlyti gali tik prokuratūra arba policija. Visgi, GREVIO pastebi, kad reikėtų iš naujo apsvarstyti policijai suteiktas galias siūlyti mediaciją kaip baudžiamojo teisingumo priemonę smurto artimoje aplinkoje bylose, nes tokios teisės suteikimas gali pakenkti tyrimo veiksmingumui ir teisingumui.[8]
O štai Bosnijoje ir Hercegovinoje mediacija pati savaime nedraudžiama, bet smurtas artimoje aplinkoje yra deklaruojamas kaip nusikalstama veika ir mediacijos nebelieka kaip alternatyvaus ginčo sprendimo būdo.[9]
Mediacija smurto artimoje aplinkoje atvejais visiškai draudžiama Sakartvele ir Ispanijoje. Ispanijoje taip pat pabrėžiama, kad socialiniai darbuotojai turi būti kompleksiškai apmokyti tam, kad turėtų žinių apie žmogaus teises bei smurtą lyties pagrindu.[10]
Prancūzijoje imtasi daug priemonių siekiant užtikrinti nukentėjusių nuo smurto apsaugą ir tolimesnę prevenciją. Be to, kad buvo uždrausta mediacija skyrybų procese, kai vienas iš partnerių patyrė smurtą:
- didinamos baudos;
- įvestos elektroninės geolokacinės apyrankės, kurios praneša aukoms, kai smurtautojas yra netoli jų gyvenamosios vietos;
- medikams leidžiama pažeisti konfidencialumą ir pranešti apie smurtą jei jie tiki, kad auka yra dideliame pavojuje ir dėl psichologinio spaudimo nesiims baudžiamųjų procesų.[11]
Verta atkreipti dėmesį, jog įvedus atitinkamas priemones ir uždraudus mediaciją smurto artimoje aplinkoje rodikliai Prancūzijoje mažėjo, bet situaciją stipriai pablogino pandemija, kurios metu, kaip ir daugelyje šalių, smurto rodikliai išaugo. Prancūzijoje atvejų skaičius pandemijos metu pakilo net 30%.[12] Šie skaičiai rodo, jog karantino ir pandemijos metu yra sudaromos itin palankios sąlygos smurtautojams, kai aukas galima dar lengviau izoliuoti ir smurtauti, o pastarosioms sunkiau gauti reikiamą pagalbą.
Akivaizdu, kad nors mediacija ar susitaikymo institutas nėra tinkamos priemonės smurto artimoje aplinkoje atvejais, nemažai šalių jas vis dar taiko. Visgi, yra valstybių, draudžiančių ar ribojančių alternatyvius ginčų sprendimo būdus. Tačiau dalis ribojančių šalių įstatymų taip pat turi spragų,pvz., savanoriška mediacija arba mediacija, kurią gali siūlyti policija/prokuratūra , kuomet viskas priklauso nuo teisminės valdžios darbuotojų ir jų požiūrio į smurto artimoje aplinkoje prevenciją. Tokios priemonės lemia netinkamą ir nepakankamą smurto aukų apsaugą. Vertėtų atkreipti dėmesį į tarptautinių organizacijų raginimus atsisakyti bet kokių alternatyvių ginčo sprendimo būdų smurto artimoje aplinkoje atvejais, kadangi tai yra žalinga praktika, apsunkinanti smurto artimoje aplinkoje prevenciją ir aukų apsaugą. Daugiau apie susitaikymo instituto žalingumą skaitykite čia: https://bit.ly/3jHcYBB
Informacijos šaltiniai:
1.Mediacija. LR teisingumo ministerija https://tm.lrv.lt/lt/veiklos-sritys-1/mediacija
2.General recommendation No. 35 on gender-based violence against women, updating general recommendation No. 19, 45.
3.Moterų diskriminacijos panaikinimo komitetas (CEDAW). Baigiamosios pastabos dėl šeštojo Lietuvos periodinio pranešimo https://socmin.lrv.lt/lt/veiklos-sritys/ataskaitos/tarptautiniu-dokumentu-igyvendinimo-ataskaitos/jungtiniu-tautu-konvencija-del-visu-formu-diskriminacijos-panaikinimo-moterims
4.Smurtas artimoje aplinkoje. Oficialiosios statistikos portalas https://osp.stat.gov.lt/infografikas-smurtas-artimoje-aplinkoje
5.Universal Periodic Review – 22nd Session – Croatia Domestic Violence https://uprdoc.ohchr.org/uprweb/downloadfile.aspx?filename=1751&file=EnglishTranslation
6.Women‘s aid. Submission Mediation Bill 2017 https://www.womensaid.ie/assets/files/pdf/20170716215505.pdf
7.GREVIO’s (Baseline) Evaluation Report. Andorra https://rm.coe.int/grevio-report-andorra/1680a07ebd
8.GREVIO’s (Baseline) Evaluation Report. Finland https://rm.coe.int/grevio-report-on-finland/168097129d
9.The OECD Development Centre’s Social Institutions and Gender Index (SIGI). Bosnia and Herzegovina https://www.genderindex.org/wp-content/uploads/files/datasheets/2019/BA.pdf
10.GREVIO. Report submitted by Spain pursuant to Article 68, paragraph 1 of the Council of Europe Convention on preventing and combating violence against women and domestic violence (Baseline Report) https://rm.coe.int/state-report-from-spain/16809313e0
11.France: Parliament Adopts Law against Domestic Violence https://www.loc.gov/item/global-legal-monitor/2020-08-07/france-parliament-adopts-law-against-domestic-violence/
12.Marie Campistron. France fears fresh wave of domestic violence amid second Covid-19 lockdownhttps://www.france24.com/en/france/20201102-france-fears-fresh-wave-of-domestic-violence-amid-second-covid-19-lockdown