Lenkija: Abortus draudžiančio įstatymo įsigaliojimą sekė besitęsianti protestų banga ir galimi nauji žmogaus teisių pažeidimai

Liepa Drazdauskaitė

2021-02-05 2 Min read

2020 metų spalio mėnesį Lenkijos konstitucinis teismas patvirtino konstitucijos pataisą, draudžiančią nutraukti nėštumą tais atvejais, kai vaisius turi defektų ar net jeigu defektai mirtini. Iki šiol, 98% abortų buvo atliekami būtent dėl mirtinų išsigimimų. Nuo sausio 27 dienos įsigaliojusioje pataisoje teigiama, jog abortas gali būti atliktas tik išprievartavimo, kraujomaišos atvejais arba jeigu gimdyvės gyvybei gresia pavojus[1]. Chirurgams, nesilaikantiems šio įstatymo gresia įkalinimas.

Vietinės moterų teisių organizacijos skaičiuoja, jog per metus apie 100 000 moterų renkasi nutraukti nėštumą nelegaliai šalies viduje arba užsienyje. Kadangi didžioji dalis abortų Lenkijoje būdavo atliekami dėl vaisiaus defektų, po šios pataisos abortų paklausa juodosiose paslaugų rinkose gali kilti. Dėl neprofesionalumo ar netinkamų sanitarinių sąlygų nelegalūs nėštumo nutraukimai neretai sukelia pavojų pacienčių sveikatai ar gyvybei. 

Svarbu paminėti tai, jog dauguma konstitucinio teismo teisėjų buvo paskirti valdančiosios nacional-konservatorių partijos Teisė ir teisingumas (PiS) - kuri ir inicijavo pataisą (iš 13 teisėjų tik vienas yra paskirtas opozicijos). Šiai ultra-dešiniąjai partijai vadovauja Jarosław Kaczyński (Lech ir Jarosław Kaczyński - partijos įkūrėjai.). PiS partija yra žinoma dėl artimai palaikomų ryšių su bažnyčia ir pritarimo jos ideologijai.

Demokratinėse šalyse bažnyčios kišimasis į valstybės politiką yra draudžiamas, bet 92% lenkų, save priskiriančių Romos katalikų bažnyčiai, pastarajai suteikė galios daryti įtaką vietos tikinčiųjų politinėms pažiūroms. Neišvengiamai, tokios temos kaip: abortai, dirbtinis apvaisinimas, LGBTQ+ teisės ar kitos liberalios idėjos, daugumai lenkų vis dar yra svetimos. Tačiau nors Lenkija ir yra stipriai katalikiška valstybė, aplinkybių griežtinimas, kurioms esant galimas aborto atlikimas, sulaukė didelio visuomenės pasipriešinimo.

Jau kelis mėnesius konstitucinės pataisos paskelbimą lydi protesto bangos visuose didžiuosiuose ir daugelyje mažesniųjų Lenkijos miestų. Po įstatymo įsigaliojimo visuomenės pasipriešinimas dar labiau išaugo. Pandemijos fone per 400 000 protestuotojų jau kelis mėnesius aktyviai reiškia nepasitenkinimą pasirinkimo laisvės suvaržymu. Europos Taryba ir žmogaus teisių organizacijos taip pat pasmerkė konstitucinės pataisos įtvirtinimą.

Valdantieji nuo praeitų metų spalio bandė gesinti išplitusius protestus - vyko areštai, vietomis panaudotos ašarinės dujos. Įtariama, jog parinktas laikas įstatymo pataisai įsigalioti buvo neatsitiktinis - dėl koronaviruso paskelbto karantino Lenkijoje yra draudžiama rinktis viešose vietose. Šiuo metu tai suteikia pretekstą suimti protestuojančius ir galimai paminti piliečių teisę kritikuoti valdžią ir reikšti savo nuomonę. Prasidėjusius suėmimus valdančiosios partijos PiS atstovai būtent ir teisina kaip priemonę, padedančią palaikyti saugias sąlygas dėl pandeminės situacijos šalyje.

[1] https://dziennikustaw.gov.pl/DU/2021/175

Straipsnio nuotrauka: @radpozniakov, Unsplash.com

Informacijos šaltiniai: The Guardian, BBC News, Deutsche Welle, European Parliament News