Kada nėštumo nutraukimas tampa nelaisvu moters pasirinkimu?

Nėštumo nutraukimas yra moters teisė į savo kūno autonomiją. Lietuvoje nėštumo nutraukimas yra legalizuotas moters noru iki 12 nėštumo savaičių, tačiau ši tema visuomenėje sukelia daugybę įvairių emocijų ir diskusijų. Todėl nėštumo nutraukimas, kaip reiškinys, tampa ne tik asmeniniu, bet net ir politiniu klausimu, kurio legalizavimą bei etiką sprendžia ir pati valdžia, pasitelkusi biopolitinę galią. Terminas „biogalia” pagal prancūzų istoriką ir filosofą Foucaultą yra apibūdinamas, kaip konceptas, nurodantis į individų ir populiacijų valdymą bei reguliavimą per kūną ir kūno praktikas [1].

Visų pirma, nagrinėjant šią situaciją iš mikro - asmeninės perspektyvos, svarbu paminėti, kad nėštumo nutraukimas yra moters teisė ir sprendimas. Tačiau žiniasklaidoje galima rasti straipsnių apie tai, kad dažnai moteris patiria spaudimą iš šeimos, vyro nuo kurio laukiasi, yra raginama „susitvarkyti šią problemą“ ir nutraukti nėštumą [2,3]. Todėl tai tampa ne tik moters laisvu sprendimu, kurį ji pati pasirenka, bet it primestu sprendimu, kurį moteriai tenka atlikti bijant prarasti paramą iš artimiausių žmonių. Visgi, tai atveria ne tik pasirinkimo laisvės problematiką, bet ir nėštumo nutraukimo stigmatizaciją. Dažnai norima perteikti, kad pati moteris nėra pajėgi priimti jai teisingo sprendimo. Atsiskleidžia ir patriarchalinio šeimos modelio aspektai bei moters diskriminacija – moters kūną ir pasirinkimus kontroliuoja vyras. Šių dienų visuomenėje reikėtų atsisakyti lyčių stereotipų ir priimti tą faktą, kad moteris pati yra pajėgi spręsti dėl savo kūno autonomijos.

Žiūrint į nėštumą iš mezo - visuomeninės perspektyvos galima pastebėti įvairių moters reprodukcines teises stigmatizuojančių reklamų ar įrašų. Atkreiptinas dėmesys, kad dažniausiai žiniasklaidos pateiktose publikacijose rašoma apie tai kaip moterys gailisi nutraukusios nėštumą [4], o straipsnių antraštėse talpinamos žvakučių, lėlių ar kapinių nuotraukos. Visa tai gali veikti kaip tam tikras psichologinis smurtas – dažnai ir pats nėštumo nutraukimas įvardijamas kaip „žudymas“. 2020 metais San Francisko universiteto paskelbtas JAV moterų tyrimas parodė, kad net 95 % moterų praėjus penkeriems metams po nėštumo nutraukimo teigė, kad tai buvo teisingas sprendimas [5]. Lietuvoje tokios ar panašios statistikos/istorijos dažniausiai nėra pateikiamos. Išskirtinai neigiami pranešimai apie nėštumo nutraukimą tarsi suponuoja idėją, kad pasirinkusi tokį sprendimą moteris gailėsis ar kentės. Žiniasklaidoje trūksta teisingos, objektyvios bei neutralios informacijos apie nėštumo nutraukimą kaip moters teisę.

Galiausiai, nėštumo nutraukimas makro - valdžios perspektyvoje sukelia daugybę diskusijų ir įvairių partijų pasiūlymų. Tai patvirtina ir Lenkijos pavyzdys, kai 2020 m. spalio 22 d. Konstitucinis Tribunolas nusprendė, kad draudimas atlikti nėštumo nutraukimą net ir esant dideliai vaisiaus apsigimimo tikimybei neprieštarauja Lenkijos Konstitucijai. Nėštumo nutraukimo galimybė išliko tik išprievartavimo/kraujomaišos atvejais bei iškilus pavojui pačios nėščiosios sveikatai [6]. Teigiama, kad tokiam sprendimui įtakos turėjo ir valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS), kuri vos atėjusi į valdžią ėmėsi Konstitucinio Tribunolo veiklos pakeitimų [7]:

1) nutraukė tuo metu einančių pareigas Konstitucinio Tribunolo pirmininko ir vicepirmininko kadencijas;

2) pakeitė Konstitucinio Tribunolo pirmininko ir vicepirmininko skyrimo tvarką bei nustatė jų kadencijų trukmę;

3) nustatė galimybę atšaukti VII kadencijos Seimo išrinktus Tribunolo teisėjus ir išrinkti penkis naujus teisėjus (Konstitucinio Tribunolo įstatymo pakeitimo įstatymo 1 str. 1–16 d.).

Pažymima, kad dėl tokių Lenkijos valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ reformų pats Konstitucinis Tribunolas tapo labai politizuotas ir pažeidžiantis ES numatytas teises, nors pati Lenkijos valstybė tai neigia [8]. Uždrausti nėštumo nutraukimą skatino ir katalikų bažnyčios atstovai žinodami, kad valdančioji partija „Įstatymas ir teisingumas“ palaiko tradicines katalikiškas vertybes [6]. Nors Lenkijos Konstitucinis Tribunolas turėtų užtikrinti, kad priimami įstatymai užtikrintų visų gyventojų teises ir nepažeistų Konstitucijos, tačiau didžiąją Konstitucinio Tribunolo dalį sudarant valdančiosios partijos „Įstatymas ir teisingumas“ (PiS) sąjungininkams, sprendimai yra priimami valdančiosios partijos naudai. Sprendimas didžiąja dalimi uždrausti nėštumo nutraukimą visiškai ignoruoja moterų reprodukcines teises ir laisvą pasirinkimą dėl savo kūno autonomijos. Taip pat svarbu pažymėti, kad vadovaujantis Europos Žmogaus Teisių Teismo precedentine teise, nėštumo nutraukimą griežtai ribojantys įstatymai pažeidžia moterų teises. Šį sprendimą sukritikavo ir Europos parlamentas, pabrėždamas moters teisę apsispręsti bei svarbą laiku suteikti reprodukcinės sveikatos paslaugas. Taigi, esant atitinkamoms politinėms sąlygoms, ne pati moteris, bet valstybė sprendžia dėl jos reprodukcinių teisių. Nors Lenkijoje nėštumo nutraukimas yra uždraustas, tačiau klesti nelegalus nėštumo nutraukimas, kuris kelia pavojų moters sveikatai, moterys taip pat vyksta į kitas šalis, kur nėštumo nutraukimas yra legalus - kas parodo, kad valdžios numatytas „problemos“ sprendimas (nėštumo nutraukimų skaičiaus mažinimas) nėra veiksmingas. Taip pat kyla klausimas ar valdžios institucijos gali spręsti dėl moters reprodukcinių teisių? Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos informacijos straipsnyje pažymima, kad uždraudus nėštumo nutraukimą iš moters yra atimama galimybė apsispręsti dėl nėštumo eigos, o tai pažeidžia jos teisę į privatų gyvenimą [9]. Prieš kelerius metus Lietuvoje taip pat vyko garsios valdžios diskusijos abortų uždraudimo klausimu, kas vis dėl to parodo, kad nors nėštumo nutraukimas yra moters teisė, tačiau valdžia gali turėti daug įtakos šiuo klausimu. Verta atkreipti dėmesį, jog moterų ir vyrų lygių galimybių įstatyme draudimas diskriminuoti apima ir nėštumą. Taigi, asmens teisių suvaržymas ar mažiau palankus traktavimas dėl nėštumo yra laikomas diskriminacija dėl lyties.

Aptarus šias pagrindines visuomenės sritis kyla klausimas kiek nėštumo nutraukimą galime laikyti moters teise dėl jos kūno autonomijos ir kiek tai tampa politizuotu reiškiniu visuomenėje, dėl ko moters teisė į nėštumo nutraukimą tampa stigmatizuojama.

Informacijos šaltiniai:

1. Michel Foucault: Biopolitics and Biopower. Prieiga per internetą: https://criticallegalthinking.com/2017/05/10/michel-foucault-biopolitics-biopower/.

2. Grinkaitė G. (2019). Lietuvoje atliekama tūkstančiai abortų, tačiau tėra viena būklė, kai tai neišvengiama. Prieiga per internetą: https://www.delfi.lt/sveikata/moters-sveikata/lietuvoje-atliekama-tukstanciai-abortu-taciau-tera-viena-bukle-kai-tai-neisvengiama.d?id=82724383.

3. Tavoraitė A. (2019). Po aborto vaiko nuo to paties vyro besilaukianti vilnietė: tai buvo siaubingiausia patirtis. Prieiga per internetą: https://www.tv3.lt/naujiena/gyvenimas/1008953/po-aborto-vaiko-nuo-to-paties-vyro-besilaukianti-vilniete-tai-buvo-siaubingiausia-patirtis.

4. Zumerytė, S. Abortą pasidariusi moteris: tai sukuria labai daug problemų. Prieiga per internetą: https://m.kauno.diena.lt/naujienos/sveikata/sveikata/aborta-pasidariusi-moteris-tai-sukuria-labai-daug-problemu-936101.

5. Daugiau apie San Francisko universiteto atliktą tyrimą galite rasti čia.

6. Poland abortion: Top court bans almost all terminations. (2020). Prieiga per internetą: https://www.bbc.com/news/world-europe-54642108

7. Teisingumo vykdymo iššūkiai Lenkijos Respublikoje: teismo nepriklausomumo principo įgyvendinimo problemos. (2021). Prieiga per internetą: https://www.zurnalai.vu.lt/teise/article/view/22779/22005

8. Polish court adjourns in constitutional case that may deepen conflict with EU. (2021). Prieiga per internetą: https://www.reuters.com/world/europe/polish-ruling-primacy-eu-law-may-worsen-row-with-brussels-2021-07-13/

9. Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos inform. (2017). Abortų draudimas pablogintų moterų socialinę padėtį Lietuvoje. Prieiga per internetą: https://manoteises.lt/straipsnis/abortu-draudimas-pablogintu-moteru-socialine-padeti-lietuvoje/.