Smurto problematika Lietuvoje: informacinė kampanija „Nesmurtauk“

Aistė Zakarauskaitė

9/29/20224 min read

Smurtas yra ypač opi ir jautri problema Lietuvos visuomenėje. Remiantis Oficialiosios statistikos portalo duomenimis, smurtą dažniausiai patiria moterys, o su smurtiniu elgesiu galima susidurti visur – artimoje aplinkoje, neformaliose bei formaliose vietose (pvz.: laiptinėse, autobusų stotelėse, gydymo įstaigose ir pan.) [1]. Apie įvairių smurto formų problematiką ir VšĮ „Stebėk teises“ sukurtą kampaniją „Nesmurtauk“, skirtą smurto prevencijai, kalbamės su nevyriausybinės organizacijos advokacijos eksperte Greta Kin.

Kampanijos „Nesmurtauk“ idėja

Nevyriausybinės organizacijos „Stebėk teises“ kampanija „Nesmurtauk“ skirta informuoti visuomenę apie skirtingas smurto formas ir padėti atpažinti netinkamą, smurtinį elgesį įvairiose situacijose. Kampanijos metu dalinamasi anoniminėmis smurtą patyrusių asmenų istorijomis, kuriose atsiskleidžia seksualinio, fizinio ir psichologinio smurto apraiškos, seksualinis priekabiavimas bei persekiojimas. VšĮ „Stebėk teises“ advokacijos ekspertė G. Kin dalinasi, kad pastebėjus didelius smurto rodiklius Lietuvoje bei smurto formas, kurios ne visada gali būti lengvai atpažįstamos, kilo idėja kurti kampaniją „Nesmurtauk“ ir siekti informuoti visuomenę apie pagalbos galimybes: „Remiantis Oficialiosios statistikos portalo 2021 m. paskelbtais duomenimis, buvo užregistruota beveik 6 000 įtariamų ar kaltinamų smurtautojų, o šio tipo nusikaltimai sudarė daugiau nei 16 % visų registruotų nusikaltimų [1]. Ir tai tik įstatymais reglamentuotas, praneštas bei pradėtas tirti smurtas. Tačiau yra įvairiausių smurto rūšių bei požymių, kurių žmonės galbūt net neatpažįsta, pavyzdžiui: seksualinis, ekonominis ar psichologinis smurtas. Taip pat neturint informacijos apie toksiškų bei smurtinių santykių požymius yra itin sunku iš jų išeiti ir kreiptis reikiamos pagalbos. Todėl nusprendėme pradėti socialinę kampaniją, kurios metu renkame žmonių, nukentėjusių nuo smurto, istorijas.“

Vienas iš ypač svarbių kovos su smurtu būdų – viešumas, todėl G. Kin pažymi, jog kampanijos „Nesmurtauk“ pagrindinis tikslas yra viešinti smurto atvejus, paskatinti juos pranešti ir vykdyti smurto prevenciją: „Pagrindinis kampanijos tikslas turbūt būtų toks pat kaip ir kovojant su smurtu artimoje aplinkoje – prevencija ir atitinkama atsakomybė smurtaujantiems asmenims. Norime padėti atpažinti smurtą, bet tuo pačiu ir paskatinti pranešti, nes smurtas – nusikaltimas už kurį atsakingas tik smurtaujantis asmuo.“

VšĮ „Stebėk teises“ atstovė teigia, kad kampanija skirta visai visuomenei, siekiant padėti atpažinti smurtinį elgesį ir paraginti kreiptis pagalbos patyrus ar pastebėjus smurtą: „Kampanijos adresatas – visuomenė. Istorijos padeda atkreipti dėmesį į smurto problematiką, mastą ir atpažinti netinkamą elgesį aplink save. Kampanija taip pat skatina susimastyti ir pastebėti smurto požymius mus supančioje aplinkoje bei kreiptis pagalbos tiek siekiant padėti sau, tiek kitam asmeniui.“

Seksualinio smurto ir priekabiavimo problematika Lietuvoje

Žmogaus teisių stebėjimo instituto 2018 m. atliktas tyrimas atskleidė, kad Lietuvoje viena iš mažiausiai atpažįstamų smurto formų yra seksualinė prievarta [2]. Seksualinis smurtas ir prievarta kai kuriais atvejais gali būti atpažinti, tačiau dėl visuomenėje egzistuojančių patriarchalinių nuostatų – normalizuojami. Tenka susidurti su požiūriu, kad seksualinės prievartos iš savo partnerio patirti neįmanoma, o šį smurtą patyrusios moterys jaučia gėdą bei baimę kreiptis pagalbos dėl vyraujančio stereotipo, jog moters „pareiga“ yra patenkinti vyro seksualinius poreikius. Neretai patyrus seksualinę prievartą stengiamasi įrodyti, kad moteris pati norėjo lytinių santykių ir galimai provokavo smurtautoją. Kampanijos „Nesmurtauk“ istorijose pateikiamos kelios išgyventos seksualinės prievartos patirtys: viena mergina dalinasi, kad patyrė seksualinę prievartą iš savo tėvo, o kita – iš pažinčių portale sutikto vaikino. Nevyriausybinės organizacijos atstovė G. Kin pažymi, kad stereotipinės nuostatos lemia seksualinio smurto normalizavimą ir sukuria palankią aplinką šiam smurtui plisti: „Tokios stereotipinės nuostatos pažeidžia moters teises ir orumą bei sudaro barjerą moteriai kreiptis ir sulaukti pagalbos. Atitinkamai – sukuriamos itin palankios sąlygos smurtui tęstis ir plisti. Siekiant mažinti egzistuojančią stigmą, susijusią su seksualiniu smurtu ir smurtu artimoje aplinkoje, būtina kuo daugiau apie tai kalbėti, dalintis istorijomis, atskleisti smurto atvejus ir neleisti smurtautojams pasislėpti už „privačių šeimos santykių”. Smurtas yra nusikaltimas, už kurį smurtautojas privalo atsakyti.“

Advokacijos ekspertė pažymi kokiomis istorijomis dalinosi asmenys: „Daugiausiai turbūt sulaukėme seksualinio priekabiavimo prieš moteris istorijų. Daugelyje istorijų kartojasi tie patys elgesio motyvai, be sutikimo yra aktyviai raginama kur nors eiti, liečiama ar kitaip netinkamai elgiamasi. Tokį elgesį gali lemti lyčių nelygybė bei moters matymas ne kaip lygiaverčio asmens, o kažkokio objekto, su kuriuo galima elgtis kaip nori.“. Istorijose merginos dalinasi, kad seksualinį priekabiavimą patyrė tiek formalioje, tiek neformalioje aplinkoje: miesto šventėje, švenčiant draugų gimtadienį, autobusų stotelėje, netgi atliekant praktiką ligoninėje. Seksualinį priekabiavimą ar smurtą teko patirti ir nepilnamečiams asmenims, kurių amžius tesiekė vos 13 metų.

Kvietimas prisidėti prie kampanijos „Nesmurtauk“

Nevyriausybinės organizacijos advokacijos eksperte G. Kin pažymi, kad kampanija „Nesmurtauk“ kviečia susipažinti su anoniminėmis istorijomis bei prisidėti prie šios kampanijos plėtros dalinantis savo patirtimi: „Kampanija yra skirta didinti žmonių sąmoningumą seksualinio smurto ir smurto artimoje aplinkoje temomis, kurią ketiname tęsti su vis naujais pavyzdžiais ir anoniminėmis istorijomis. Todėl kviečiame skaityti, susipažinti o taip pat dalintis savo patirtimi rašant į info@stebekteises.lt .“

Vykdant kampaniją „Nesmurtauk“ siekiama ugdyti visuomenės kritinį mąstymą, atkreipti dėmesį, kad kiekvienas žmogus turi laisvę ir teisę į savo kūno autonomiją, todėl joks smurtas negali būti toleruojamas. Patyrus bet kokios formos smurtą kreipkitės į Lietuvos policiją trumpuoju numeriu 112.

Su kampanijos „Nesmurtauk“ istorijomis galite susipažinti čia.

Straipsnis yra LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos finansuojamo projekto, „Smurtas artimoje aplinkoje – kaip atpažinti ir ištrūkti“, dalis.

Šaltiniai:

[1] Oficialiosios statistikos portalas. (2021). Smurtas artimoje aplinkoje. Prieiga per internetą.
[2] Žmogaus teisių stebėjimo institutas. (2018). Intymaus partnerio smurtavimo apraiškos Lietuvoje – moterų perspektyva. Prieiga per internetą.