Priklausomybė nuo azartinių žaidimų: kaip tai įveikti?

Azartinis lošimas – pramogos rūšis, kuria piktnaudžiaujant galima susidurti su priklausomybe, sukeliančia nemalonias psichologines, socialines, ekonomines ar kitokias pasekmes. Neretai taip atsitikus kenčia ne tik lošiantis asmuo, bet ir jo artimieji. Apie tai, kokie yra pagrindiniai šios priklausomybės simptomai ir kur galima gauti profesionalią pagalbą pasakoja Lošimų priežiūros tarnybos vyriausias specialistas, psichologas Olegas Mackevič.

Kaip galima apibrėžti priklausomybę nuo azartinių žaidimų?

Priklausomybė nuo azartinių lošimų, dar kitaip žinoma kaip kompulsyvus lošimas arba ludomanija, tai psichikos sutrikimas, vienas iš impulsų kontrolės sutrikimų. Kompulsyvūs lošėjai negali kontroliuoti savo impulso lošimui, net ir tuo metu, kuomet supranta, kad lošimas sukelia kančias jiems patiems ar jų artimiesiems. Ir nepriklausomai nuo aplinkybių, lošimas ar mintys apie lošimą tampa vieninteliu dalyku, kurio geidžia lošiantysis. Kompulsyvūs lošėjai lošia nepriklausomai nuo savo finansinių galimybių ir nuotaikų. Jie lošia būdami liūdni, linksmi ar prislėgti. Net suprasdami, kad visos tikimybės laimėti yra ne jų pusėje, net ir tuo metu, kai jie negali sau leisti pralaimėti dėl finansinių problemų, priklausomi nuo lošimų asmenys negali atsisakyti poreikio lošti.

Manoma, kad impulsyvus elgesys koreliuoja su neurotiškumu, kai asmuo elgiasi impulsyviai susidūręs su stipriu neigiamu poveikiu, siekdamas greito apdovanojimo arba priešingai – siekdamas susidoroti su nuoboduliu, nuovargiu ar stresu.

Rizikingas lošimas išsivysto tada, kai dėl žaidimų formuojasi problemos kurioje nors svarbioje gyvenimo srityje, lošimas užima didžiąją dalį laiko, jam skiriama didesnė pinigų dalis, nei pagrindiniams poreikiams patenkinti, siekiama atsilošti, žaidimams skiriamas biudžetas viršija realias pajamas ir tas pats veiksmas tęsiamas ignoruojant galimas pasekmes.

Kas lemia šios priklausomybės išsivystymą?

Priežasčių gali būti įvairių: lengvų pinigų siekis, noras patirti pakilimus ir nuosmukius lošimo metu, adrenalino „vaikymasis“, bėgimas nuo vienatvės, būdas stresui įveikti, socialinio statuso siekimas ir pan. Prie priklausomybę lemiančių elementų galima priskirti ir lošimų prieinamumą, įsitraukimą į šią veiklą jauname amžiuje, pripratimą prie kompiuterinių žaidimų, anksčiau turėtą priklausomybę alkoholiui arba narkotinėms medžiagoms ir pan.

Moksliniai šaltiniai neretai teigia, kad vienas iš esminių faktorių – sutrikęs savęs vertinimas. Vaikystėje susiformavęs nepilnavertiškumo kompleksas kompensuojamas fantazijomis apie savęs aukštinimą. Priklausomybei vystytis turi įtakos ir netinkamos tėvų (globėjų) nuostatos į azartinius lošimus, finansinių vertybių išaukštinimas bei artimųjų priklausomybė.

Su kokiais emociniais ar fiziniais simptomais susiduria aktyviai lošiantis žmogus?

Neatsakingas ir dažnas lošimas gali sukelti daug sunkių jausmų: nerimą, neviltį, apatiją, pyktį, agresiją, kaltę, beviltiškumą, pablogėjusius santykius su aplinkiniais. Laiku negydant problemos gali išsivystyti depresija. Lošimo sukeltas nerimas gali paveikti miego kokybę, o dėl to atsiranda galvos skausmas, padidėja spaudimas.

Patologiniams lošėjams gali pasireikšti ir mąstymo iškraipos (neigimas, prietaringumas, jausmas, kad galima kontroliuoti atsitiktinius įvykius, perdėtas pasitikėjimas savimi). Formuojantis priklausomybei įtikima, kad pinigai yra tiek problemų priežastis, tiek jų sprendimas. Lošėjams gali būti būdingas impulsyvumas, noras konkuruoti, energingumas. Jiems dažnai reikalingas kitų pripažinimas, o laimėjimo situacijose gali būti būdingas neadekvatus dosnumas. Tuo tarpu kita dalis priklausomų lošėjų išsako prislėgtumo, vienišumo jausmus, tad lošimas jiems – būdas pabėgti nuo bejėgiškumo, kaltės išgyvenimų ar depresijos. Beveik pusė dėl lošimo sutrikimo besigydančių asmenų turi minčių apie savižudybę.

Ši priklausomybė stipriai paliečia ne tik patį žaidėją, bet ir jo aplinkoje esančius žmones, kurie susiduria su kompulsyvaus lošimo pasekmėmis.

Kas padeda įveikti šią priklausomybę?

Pirmas ir pagrindinis žingsnis įveikiant priklausomybę nuo azartinių lošimų yra problemos suvokimas ir pripažinimas. Gydymas – individualus, priklausantis nuo jaučiamų simptomų, todėl dėl jo reikėtų pasitarti su savo gydytoju ar psichikos sveikatos specialistu. Pagalbą teikia ir Respublikinis priklausomybių ligų centras, reabilitacijos programas vykdančios organizacijos, pavyzdžiui „Aš esu“ komanda.

Žalingo įpročio sukeltus nemalonius jausmas malšinti padeda sveiki būdai: sportas, buvimas su artimais žmonėmis, kurie neužsiima lošimais, kūrybinės veiklos, aktyvus bendravimas su kolegomis, draugais, šeima. Taip pat būtinas artimųjų palaikymas ar įsiliejimas į savitarpio paramos grupes, tokias kaip „Anoniminiai lošėjai“.

Išsami informacija internete: http://nebenoriu-losti.lt/

Straipsnis yra projekto „Psichikos sveikatos stiprinimas. Savižudybių ir priklausomybių prevencija“ finansuojamo Akmenės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, dalis.