Kaip išsivysto priklausomybė nuo interneto?

Živilė Masytė

11/12/2021 3 min read

Internetas – neatsiejama mūsų kasdienybės dalis: jo pagalba atliekame darbus, bendraujame su draugais, pramogaujame, ieškome informacijos. Neretai tai nulemia, kad virtualioje realybėje praleidžiame itin daug laiko, o nuo to nukenčia mūsų kasdienė, įprasta veikla. Tai – pirmas požymis, kad krypstama priklausomybės link. Daugiau apie tai kalbamės su Vilniaus universiteto Filosofijos fakulteto doc. dr. Vilmante Pakalniškiene.

Kaip galima apibūdinti priklausomybę nuo interneto?

Vieningos diagnozės, kuri apibūdintų kas yra priklausomybė nuo interneto nėra. Tačiau ją galime paaiškinti, kaip kompulsyvų, probleminį naudojimąsi internetu. Jis tampa svarbia ir dominuojančia veikla, kuri sutrikdo kasdienybę. Jeigu negalime veikti virtualiai, tuomet pasireiškia šie simptomai: liūdesys, nerimas, pyktis ir kt. Pasikeičia tolerancija veiklai – interneto mums reikia vis daugiau, kad patenkintume jaučiamą poreikį.

Be to, atsiranda nesėkmingas kontroliavimas – tikime, kad galime nustoti veikti internete kada panorėję, bet kai bandome tai padaryti – nesigauna. Dėl galimybės leisti laiką internete menksta interesas užsiimti kitomis veiklomis. Pasireiškia antriniai simptomai – stipri nuotaikų kaita (jeigu negaliu būti internete – labai liūdna, vos prieinu prie jo – staigiai pagerėja).

Kaip susiformuoja itin didelis potraukis socialinei erdvei?

Priežastys gali būti įvairios. Pavyzdžiui, žmogus gali turėti įgimtą biologinį polinkį. Jeigu jam yra sutrikusi seratonino (geros nuotaikos hormonas) ar dopamino (malonumų hormonas ) gamyba (medžiagų išsiskiria per daug arba per mažai), tai jau yra tam tikras pakitimas, todėl priklausomybė išsivysto paprasčiau. Kitas dalykas – psichikos sveikatos būklė ar sveikata. Asmenys, kurie yra nerimastingi, augdami gavo mažai dėmesio, yra jautrūs, taip pat yra linkę lengviau pasiduoti priklausomybei. Daugelis dalykų atsinešama dar iš mažų dienų.

Kartais stiprus potraukis leisti laiką susiformuoja dėl to, nes ten jaučiamės saugiai, kuriame turinį arba užsiimame veiklomis, kurios mums teikia apdovanojimą, padidinantį savivertę. Pavyzdžiui, žaisdami kompiuterinius žaidimus laimime, imame save identifikuoti su kokius nors herojumi; į socialinius tinklus įsikėlę nuotrauką gauname komentarų, pagyrimų; užsiimdami internete žaidžiamu pokeriu gauname finansinį apdovanojimą ir pan. Tai daro stiprią įtaką tada, kai jaučiame, kad virtualioje erdvėje sekasi geriau, nei realiame gyvenime.

Taigi, priklausomybę lemti gali tiek biologiniai, tiek psichosocialiniai faktoriai.

Kokį poveikį mūsų emocinei ir fizinei sveikatai gali sukelti priklausomybė nuo interneto?

Priklausomybę turintis asmuo gali susidurti su nemaloniais jausmais – depresyvumu, nerimu, kalte, izoliacija (kontaktai persikelia į socialinę erdvę, todėl realus bendravimas tampa apribotas), vienišumu, baime. Prarandamas laiko pojūtis, suvokimas, atsiranda didelis gynybiškumas. Paprastas gyvenimas, kuris prasideda už išmaniųjų įrenginių ekranų, tampa nuobodus. Įprastinės veiklos, pavyzdžiui namų ruoša, stipriai atidėliojamos. Net ir stengiantis suvaldyti priklausomybės požymius – tai sunkiai pavyksta.

Pradedamos jausti ir fizinės problemos – nuolatinis sėdėjimas iššaukia kaklo, nugaros, riešų, pečių, sąnarių skausmus. Prastėja rega – sausėja ir peršti akys, pasireiškia galvos skausmai. Neretai prarandama laiko nuovoka, dėl kurios sutrinka miego ritmas, darosi sunku keltis arba kamuoja nemiga. Taip pat gali suprastėti mityba – daug laiko prie kompiuterio praleidžiantis asmuo arba nenori valgyti arba valgo greitą maistą.

Iš pradžių priklausomybė paliečia tik kai kurias gyvenimo sritis, bet jeigu nedirbame su ja – viskas plečiasi.

Kaip gali būti gydoma šio tipo priklausomybė?

Viskas priklauso nuo pasireiškiančių simptomų. Ekstremaliu atveju, kuomet asmuo negali kontroliuoti savo veiksmų, apima didžiulis nerimas ar depresyvūs jausmai – naudojamas medikamentinis gydymas, kuris padeda valdyti seratonino ir dopamino lygį organizme. Tačiau svarbu pabrėžti, kad vaistai neatlieka viso darbo, o tik apmalšina simptomus.

Su priklausomybe susiduriančiam asmeniui reikalinga elgesio modifikacija, kuri pasiekiama terapijos pagalba. Ji gali būti individuali arba grupinė. Norint išspręsti problemą – būtina pakeisti savo mintis, galvojimo būdą, elgesio seką. Pavyzdžiui, jeigu kasdienis asmens procesas atrodo taip: grįžtu iš darbo namo, pasidedu kuprinę ir iškart sėdu prie kompiuterio – tai jau nusistovėjusi elgsena, kurią reikia keisti. Terapeuto pagalba mokomasi keisti mažus žingsnius ir daryti kitaip nei esame įpratę. Tarkime, grįžus po darbo pirmiausia eiti pasidaryti valgyti, išvesti šunį ir pan.

Kartais žmonėms rekomenduojama lankyti meno terapijas ar užsiimti fizinėmis veiklomis. Kitose šalyse, pavyzdžiui Pietų Korėjoje, kur įsitvirtinusios itin gilios kompiuterinių žaidimų tradicijos, organizuojamos paaugliams skirtos stovyklos. Jose nėra prieigos prie interneto, o pagrindą sudaro aktyvios fizinės užduotys, kiti užsiėmimai, kurie padeda keisti elgesį.

Efektyvi yra psichologinė pagalba, kuri padeda keisti elgseną, gilintis į problemos priežastis ir negrįžti prie žalingų įpročių.

Straipsnis yra projekto „Psichikos sveikatos stiprinimas. Savižudybių ir priklausomybių prevencija“ finansuojamo Akmenės rajono savivaldybės biudžeto lėšomis, dalis.