Moterų ir vyrų užmokesčio skirtumai Lietuvos darbo rinkoje

Aistė Zakarauskaitė

11/15/2021 3 min read

Lietuvoje darbo kodeksas numato, kad moterims ir vyrams už tą patį arba lygiavertį darbą turi būti mokamas vienodas atlygis. Tačiau 2019 metais Mykolo Riomerio universiteto atliktas tyrimas, skirtas įvertinti moterų ir vyrų darbo užmokesčio skirtumus, parodė, kad moterų ir vyrų atlyginimų atotrūkis išlieka tiek privataus, tiek ir viešojo sektoriaus įmonėse ir įstaigose [1]. Tyrimas atskleidė, kad vienoje iš penkių privataus sektoriaus įmonių moterys uždirbo 2,7 proc. mažiau nei vyrai už vienodą ar vienodos vertės darbą, o viešajame sektoriuje moterų atlygis buvo mažesnis net trijose iš penkių vertinime dalyvavusių įstaigų – atitinkamai 2,9 proc., 3,7 proc., ir net 7 proc mažesnis nei vyrų dirbančių tose pačiose įstaigose. [1]. Svarbu atkreipti dėmesį, kad tokį atotrūkį lėmė ne tik lytis diskriminuojantis atlygis, bet ir tai, kad didesnė dalis moterų nei vyrų dirba prastesnį uždarbį siūlančiuose sektoriuose. Galima pastebėti „stiklinių lubų“ reiškinį – moterims yra žymiai sunkiau siekti karjeros, įsitvirtinti aukštesnėse pozicijose, kas lemia tai, kad joms tenka dirbti mažiau apmokamus darbus.

Moterų ir vyrų užmokesčio skirtumai

Remiantis LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos duomenimis pastebima, kad darbo rinkoje net ir už tą patį ar panašų darbą moterims ir vyrams yra mokami skirtingi atlyginimai. Informacijos ir ryšių srityje moterų darbo užmokestis 2019 metais buvo 30,2 proc., o finansinėje ir draudimo veikloje – 36,3 proc. mažesnis nei vyrų [2]. Tokią atlygio nelygybę taip pat gali lemti ir skirtingas lyčių užimtumas namuose ir darbe: nors moterų užimtumas darbe yra beveik lygus su vyrų, tačiau atsižvelgiant į papildomą moterų krūvį buityje, Lietuvos moterims tenka perteklinis darbas – šis reiškinys pastebimas ne vienoje ES šalyje [2]. Dėl to moterims tenka darbą derinti su šeimyniniu gyvenimu, rūpinimuisi vaikais, dirbti lankstesnėmis valandomis, kas gali daryti įtaką karjeros siekimui bei gaunamam darbo užmokesčiui. Šis reiškinys yra stereotipo, kad tik moters pareiga yra rūpintis vaikais, pasekmė. 

Dėl egzistuojančių lyčių stereotipų darbo rinkoje ir moters patiriamų iššūkių kryptingai siekti karjeros (pvz., „stiklinės lubos“) moterų ir vyrų pensijų atotrūkis Lietuvoje 2017 metais siekė 18 proc [3]. Pastebima, kad moterys dažniau susiduria su materialiniais sunkumais ir dažniau patiria skurdo riziką nei vyrai – net 41 proc. 65 metų ir daugiau moterų patiria nepriteklių [3]. Toks fenomenas, kai nepritekliaus sąlygomis daugiausiai gyvena moterys, vadinamas skurdo feminizacija ir yra vis dar gajus Lietuvos visuomenėje.

Nelygybės mažinimo darbo rinkoje būdai 

Būtų sudėtinga greitai pakeisti visuomenėje egzistuojančius lyčių stereotipus ir nelygybę darbo rinkoje. Labai svarbu didinti visuomenės sąmoningumą, atsisakyti vyraujančių lyčių vaidmenų ir stereotipų. Darbdaviai turėtų atsižvelgti į asmens turimą kvalifikaciją, darbo įgūdžius, o ne į lytį. Vienodas užmokestis už tą patį ar panašų darbą moterims ir vyrams turėtų tapti savaime suprantamu aspektu darbo rinkoje. MRU atlikto tyrimo išvados siūlo darbdaviams taikyti nediskriminacinius, nešališkus darbo atrankos kriterijus, sudaryti vienodas sąlygas siekti karjeros ir vengti stereotipinio požiūrio, kad vadovų pareigoms labiau tinka vyrai [1]. Šeimos kūrimo ir vaikų auginimo klausimu darbdaviai privalo galimybę darbuotojams pasinaudoti visais Darbo kodekse numatytais principais: dirbti lanksčiomis valandomis, nuotoliniu būdu, suteikti ne tik mamadienius, bet ir tėvadienius, tokiu būdu siekiant sumažinti stereotipinį požiūrį į lytis bei padėti moterims išlikti darbo rinkoje. Kaip įrankį padėti darbovietėms ir įstaigoms įvertinti lygių galimybių situaciją siūloma Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybos sukurta lygių galimybių liniuotė. Lygių galimybių liniuotė pateikia darbovietei įvertinimą apie lygių galimybių situaciją darbo vietoje bei suteikia rekomendacijas ir pasiūlymus, kaip užtikrinti lygias lyčių galimybes įstaigoje [4]. 

Informacijos šaltiniai:

  1. Plačiau apie MRU atliktą tyrimą galite rasti čia.

  2. Lietuvos Respublikos socialinės apsaugos ir darbo ministerija. Moterų ir vyrų darbo užmokestis. Plačiau skaitykite čia.

  3. Paulauskas, D. (2017). Lyčių nelygybė darbo rinkoje. Leidinį galite rasti čia.

  4. Plačiau apie lygių galimybių liniuotę galite rasti čia.