Smurto artimoje aplinkoje tarpdiscipliniškumas

Nerijus Pugačiauskas

7/29/2022 4 min read

Smurtas artimoje aplinkoje – vienas labiausiai paplitusių užregistruotų nusikaltimų Lietuvoje. Kaip rodo išankstiniai Informatikos ir ryšių departamento duomenys, smurtas artimoje aplinkoje sudarė 16,8 procentų visų 2021 metais Lietuvoje užregistruotų nusikaltimų [1]. Kovai su smurtu artimoje aplinkoje pasitelkiama daug skirtingų įrankių – smurto kriminalizavimas ir pagalbos priemonių nukentėjusiems įtvirtinimas teisės aktuose, valstybės institucijų bei nevyriausybinių organizacijų vykdomas švietimas, prevencijos programos ir t.t.

Smurto artimoje aplinkoje tarpdiscipliniškumas

Akivaizdu, kad smurto artimoje aplinkoje problemos sprendimas yra kompleksinis, t.y. jį bando atrasti įvairios mokslo kryptys – teisė, psichologija, sociologija ir kitos. Dėl to sėkmingai analizei ir prevencijai būtinas tarpdiscipliniškas požiūris, pasitelkiant kelių ar daugiau mokslų žinias.Tarpdiscipliniškumas suteikia daugiau įrankių tinkamai suprasti smurto artimoje aplinkoje priežastis, padarinius ir išaiškinti visus probleminius aspektus, vykdyti įvairiopą prevenciją, šviesti ir mokyti visuomenę. Taip pat pritaikyti poveikio priemones nusikaltusiam asmeniui, atlyginti nukentėjusiojo turtinę ir neturtinę žalą. Būtų žymiai sunkiau kovoti su smurtu jo nekriminalizavus ir visuomenei tai laikant priimtinu reiškiniu.

Teisė kaip būtinas elementas kovai prieš smurtą artimoje aplinkoje

Smurto artimoje aplinkoje kriminalizavimas – šios veikos paskelbimas nusikalstama. Tai yra būtina sąlyga, norint teisėtai ir efektyviai nubausti smurtaujančius asmenis bei garantuoti smurto aukoms galimybę apginti pažeistas teises. Teisės paskirtis – smurtą artimoje aplinkoje tiksliai sureguliuoti įstatyminiu lygmeniu. Įstatymuose numatomos bausmės ar kitos poveikio priemonės, skirtos paveikti smurtavusį asmenį, kad šis daugiau to nedarytų. Taip pat teisės aktų pagrindu siekiama atkurti nuo smurto nukentėjusiam asmeniui padarytą neturtinę ar (ir) turtinę žalą. Vien įstatymo egzistavimas, kaip antai Lietuvos Respublikos apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymas, veikia prevenciškai, kadangi dalį žmonių nuo nusikaltimų padarymo sustabdo nenoras ir baimė sulaukti teisinių pasekmių (sankcijų).

Be abejonės, geros teisinės bazės kovai su smurtu neužtenka – būtinas ir efektyvus šios sistemos veikimas. Svarbų vaidmenį atlieka teisėsaugos pareigūnai, kurie reaguoja į smurto artimoje aplinkoje įvykius. Būtina, kad šie pareigūnai mokėtų identifikuoti įvairias smurto artimoje aplinkoje rūšis, tinkamai atliktų tyrimą ir smurto aukoms būtų suteikiama visa reikiama pagalba. Dėl to galima daryti išvadą, kad svarbu ne tik smurto artimoje aplinkoje teisinis reglamentavimas, bet ir šios sistemos realus veikimas.

Sociologijos vaidmuo

Sociologai, tyrinėjantys visuomenės ir jos grupių vystymąsi, padeda atrasti tam tikras tendencijas, leidžiančias matyti, kuri visuomenės dalis dažniausiai smurtauja. 2021 m. smurto artimoje aplinkoje atveju duomenys rodo, jog daugelį šių nusikaltimų padaro vyriškos lyties asmenys, 30–49 metų amžiaus, turintys vidurinį ir profesinį išsilavinimą [2]. Tai leidžia toliau analizuoti, kodėl būtent minėtais požymiais apibūdinti žmonės yra labiau linkę į smurtą artimoje aplinkoje. Taip pat egzistuoja įvairios smurto problematiką analizuojančios sociologijos tyrimų kryptys. Viena jų – šeimos konfliktų/smurto studijos, kurios tiria agresijos paplitimą tarp susituokusių ar kartu gyvenančių porų. Kita studijų kryptis – feministiniai tyrimai, kurie remiasi plačios skalės kaupiamaisiais duomenimis apie viktimizaciją. Šių tyrimų rezultatai rodo didžiulę lyčių asimetriją – smurtautojai dažniausiai yra vyrai, o aukos – moterys [3].
|
Galiausiai, sociologai atlieka dar vieną svarbų darbą – rengia ir analizuoja apklausas. Visuomenės apklausos gali būti reikalingos išsiaiškinti, ką žmonės mano apie esantį teisinį reguliavimą, bausmių griežtumą, valstybės vykdomos prevencijos efektyvumą ir pan. Prieš priimant svarbius pokyčius teisiniame reguliavime visuomenės apklausos yra itin naudingos, nes parodo žmonių (ne)pritarimą siūlomoms idėjoms, ir tai gali turėti įtaką priimamiems sprendimams. Taigi, sociologijos mokslas nagrinėja smurto artimoje aplinkoje tendencijas ir veikia kaip įrankis, tiriantis visuomenės nuostatas bei požiūrį.

Smurto artimoje aplinkoje psichologiniai aspektai

Smurto artimoje aplinkoje problemą taip pat intensyviai nagrinėja psichologijos mokslas. Juo išskiriamos smurto formos ir gilinamasi į smurto pasekmes nukentėjusių asmenų psichikos sveikatai, kurios gali pasireikšti potrauminio streso sindromu, depresija, nerimo sutrikimais ir kt. Ieškoma geriausių būdų, kaip padėti smurto aukoms visokeriopai išgyti, siekiant panaikinti arba sumažinti smurto padarinius. Taip pat svarbu nagrinėti ir smurtaujančiojo asmenybę, gilintis, kodėl smurtaujama – kas tai lemia. Galbūt paties žmogaus psichologinės traumos, išmokti elgesio modeliai, negebėjimas bendrauti bei komunikuoti? 

Kadangi smurtas artimoje aplinkoje yra kompleksinė tema, psichologijos doktrina nėra vieninga ir pateikiamos įvairios teorijos. Smurto artimoje aplinkoje psichologinių pasekmių aiškinimui naudojamos trys pagrindinės psichologinės teorijos: 1) mušamos moters sindromas (angl. battered woman syndrome); 2) ekologinė teorija (inkorporuojanti traumą ir kitus situacinius faktorius, įskaitant patriarchalinę visuomenės struktūrą, kuri toleruoja vyrų smurtą prieš moteris ar net sudaro jam sąlygas); 3) sisteminis požiūris į psichologines sąveikas akcentuoja tiek vyro, tiek moters indėlį į smurtinius santykius (feministinės krypties mokslininkai šią teoriją atmeta) [4]. Tai vienas iš pavyzdžių, atskleidžiančių psichologijos nagrinėjamas smurto artimoje aplinkoje temas. Dėl to akivaizdu, kad psichologijos mokslas turi svarbų vaidmenį aiškinant smurto priežastis ir pasekmes.

Tarpdiscipliniškumo svarba smurto artimoje aplinkoje prevencijai

Tarpdiscipliniškumas praktikoje bene geriausiai atsiskleidžia institucijoms ir organizacijoms bendradarbiaujant teisinės, psichologinės ir socialinės pagalbos klausimais: vaiko teisių apsaugos, švietimo, socialinių paslaugų, teisėsaugos įstaigoms, pagalbos centrams ir kt. Nevyriausybinės organizacijos padeda spręsti psichologinės-socialinės ir teisinės pagalbos įgyvendinimą, o policijos pareigūnai įvertina padaryto smurto atvejį ir operatyviai išsprendžia nuobaudos skyrimo klausimus [5].

Kiekviena mokslo disciplina turi savo vaidmenį ir funkciją. Joms analizuojant smurto artimoje aplinkoje temą galimas ir nesutarimas tam tikrais klausimais. Skirtingos mokslo disciplinos (teisės, psichologijos, sociologijos, kt.) konstruoja nevienodos apimties smurto artimoje aplinkoje apibrėžimus, pateikia diferencijuotą jo priežasčių ir pasekmių interpretaciją.[6] Ši skirtingų mokslų pateikiama sampratų ir teorijų įvairovė leidžia išgryninti svarbiausius smurto artimoje aspektus – suformuoti tinkamiausią jo apibrėžimą, rūšis ir kt. Taigi, tarpdiscipliniškumas yra būtina sąlyga siekiant spręsti smurto artimoje aplinkoje problematiką.

Šaltiniai:

[1] Oficialiosios statistikos portalas (2021). Smurtas artimoje aplinkoje. Internetinė prieiga: https://osp.stat.gov.lt/infografikas-smurtas-artimoje-aplinkoje
[2] Ten pat.
[3] Jakštienė, R. (2019). Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. Internetinė prieiga: https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/15758/Disertacija_R_%20Jakstiene.pdf?se
[4] Ten pat.
[5] Koveckaitė, I (2015). Policijos ir NVO bendradarbiavimas įgyvendinant smurto artimoje aplinkoje prevenciją: Klaipėdos apskrities atvejis. Šiauliai: Šiaulių universitetas.
[6] Jakštienė, R. (2019). Smurtas artimoje aplinkoje prieš moteris: baudžiamoji teisinė apsauga. Vilnius: Mykolo Romerio universitetas. Internetinė prieiga: https://repository.mruni.eu/bitstream/handle/007/15758/Disertacija_R_%20Jakstiene.pdf?se