Organizacija vykdo advokaciją ir visuomenės informavimą žmogaus teisių klausimais.
Siekiant žmogaus teisių ir lyčių lygybės užtikrinimo vykdomos veiklos, orientuotos į:
-smurto prevenciją;
-moterų ir vaikų teisių užtikrinimą;
-švietimo prieinamumą.
Teikiamos įstatymų pataisos, organizuojami informaciniai seminarai, atliekama visuomenės informavimo funkcija.
2020 metų veiklos ir finansinės ataskaitos.
2021 metų veiklos ir finansinės ataskaitos.
2022 metų veiklos ir finansinės ataskaitos.
2022 metai
ADVOKACIJA
2022m. sausio 10d. kreipėmės į LR Seimo Smurto ir savižudyvių komisiją dėl susitaikymo (LR BK 38 str.) ir laidavimo (LR BK 40 str.) taikymo žalos. Skatiname komisiją organizuoti klausymus siekiant aptarti susitaikymo ir laidavimo taikymo smurto artimoje aplinkoje atvejais problematiką bei ieškoti geriausių problemos sprendimo būdų. Kreipimosi tekstas.
Šių metų sausio 17d. palaikėme Lietuvos moterų teisių asociacijos kreipimąsi dėl LR Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymo nr. XI–1425 pakeitimo projekto ir Lietuvos žmogaus teisių centro kreipimąsi dėl LR APSAUGOS NUO SMURTO ARTIMOJE APLINKOJE ĮSTATYMO PAKEITIMO PROJEKTO NR. XIVP-1056(3). Daugiau nei 100 žmogaus teisių srityje dirbančių organizacijų ir ekspertų kreipėsi į LR Seimo narius, prašydami palaikyti sąvokos „smurtas lyties pagrindu“ įtraukimą į Smurto artimoje aplinkoje įstatymą.
Sausio 20d. dalyvavome susitikime su LR socialinės apsaugos ir darbo ministerijos atstovais(-ėmis), kurio metu aptartėme plėtros programos veiksmus lygių galimybių srityje.
2022 m. sausio 24d. pateikėme kreipimąsi dėl LR lygių galimybių įstatymo. Atkreipėme dėmesį, jog šiuo metu Įstatyme nėra įtvirtintas seksualinio priekabiavimo draudimas prekių ir paslaugų teikimo srityje, t.y. Kai asmenys nesusiję pavaldumo santykiais. Egzistuojant šiai įstatymo spragai, Lygių galimybių kontrolieriaus tarnyba neturi teisinio pagrindo pradėti tyrimus dėl seksualinio priekabiavimo apraiškų paslaugų ir prekių teikimo atvejais. Įstatyme taip pat neįtrauktas seksualinio priekabiavimo draudimas švietimo, mokslo ir studijų srityse.
2022 m. balandžio 27 d. kreipėmės į LR Sveikatos apsaugos ministrą dėl medikamentinio nėštumo nutraukimo įteisinimo Lietuvoje. Šiuo metu egzistuojantis teisinis reguliavimas neatitinka tarptautinių rekomendacijų bei įsipareigojimų, o taip pat neužtikrina reprodukcinių ir seksualinės sveikatos teisių. Kreipimosi tekstas.
2022 m. gegužės 5 d. kreipėmės ir LR Seimo žmogaus teisių komitetą „Dėl nėštumo nutraukimo prilyginimo kriziniam nėštumui“.Siūlymas nėštumo nutraukimą prilyginti kriziniam nėštumui ir privalomai gauti medicinines paslaugas, kurių asmuo savo noru nesikreipia, neatitinka tarptautinių rekomendacijų. Nėštumo nutraukimo prilyginimas kriziniam nėštumui taip pat prisideda prie vis dar vyraujančios stigmatizacijos. Pabrėžtina, kad krizinio nėštumo terminas tarptautiniu mastu pripažįstamas kaip klaidinantis ir neturintis nieko bendro su medicininėmis paslaugomis ir objektyvia, nešališka pagalba. Dažnu atveju informacija, susijusi su kriziniu nėštumu yra moksliškai netiksli ir skirta perkalbėti moteris, norinčias nutraukti nėštumą. Kreipimosi tekstas.
2022 m. gegužės 11 d. kreipėmės į LR Prezidentą Gitaną Nausėdą, LR Ministrę Pirmininkę Ingridą Šimonytę, LR Seimo Pirmininkę Viktoriją Čmilytę-Nielsen, Tėvynės Sąjungos-Lietuvos Krikščionių Demokratų partijos pirmininką Gabrielių Landsbergį, Laisvės partijos pirmininkę Aušrinę Armonaitę ir Lietuvos Socialdemokratų partijos pirmininkę Viliją Blinkevičiūtę „Dėl Partnerystės įstatymo priėmimo“. Atsižvelgiant į šiuo metu Lietuvoje galiojantį teisinį reguliavimą galima daryti išvadą, jog šeimoms, kurios yra kartu ne santuokos pagrindu, nesuteikiamos svarbios teisės bei neužtikrinama teisėtų interesų apsauga. Įstatymo priėmimas paskatintų žmogaus teisių plėtrą, lygiateisiškumą ir saviraiškos laisvę. Įstatymu taip pat užtikrinama alternatyvi galimybė reguliuoti šeimos teisinius santykius ir teismo keliu įrodyti de facto partnerystės (šeimos santykių) egzistavimą. Kreipimosi tekstas
2022 m. liepos 21 d. teikėme siūlymus dėl Gyvenimo įgūdžių ir Sveikatos ugdymo programų tobulinimo. Buvo atkreiptas dėmesys į informacijos trūkumą lytinės ir seksualinės tapatybės bei seksualinės sveikatos temoms. Siūlyta atsisakyti hormoninės kontracepcijos pateikimo vienpusiškai ir neigiamai. Rekomenduota skirti dėmesį nėštumui kaip laisvam pasirinkimui ir atsisakyti kontraversiškai vertinamos krizinio nėštumo sąvokos, nelyginti šios sąvokos su nėštumo nutraukimu. Pažymėtina, kad krizinio nėštumo sąvoka pasauliniu mastu siejama su religiniu pro-life judėjimu. Atsisakant krizinio nėštumo termino būtų galima išvengti nėštumo nutraukimo stigmatizavimo, kuris sumažina prieigą prie šios procedūros taip apribodamas moters teises arba skatina nesaugius abortus. Kalbant apie nėštumo nutraukimą siūlyta naudoti tik mokslu grįstus faktus, nesivadovauti išankstiniais, religija grįstais įsitikinimais. Taip pat teikti siūlymai kitomis psichikos, lytinės sveikatos ir lytiškumo ugdymo temomis. Siūlymai
2022 m. liepos 27 d. kreipėmės dėl darbo grupės suformavimo LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo peržiūrai ir pakeitimams. Galiojanti įstatymo redakcija yra netiksli, todėl būtina koreguoti dabartinį teisinį reguliavimą.Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatyme buvo pastebėta daug neapibrėžtų ar netikslių sąvokų. Taip pat neaiški saviraiškos laisvės sąvokos reikšmė Įstatymo kontekste. Tai lemia nepakankamai logišką, objektyvų ir suprantamą Įstatymo teksto aiškinimą. Verta atkreipti dėmesį ir į tai, kad dalyje vaiko teises įtvirtinančių straipsnių nenurodyti šių teisių gynybos mechanizmai, todėl nėra galimybės tinkamai užtikrinti vaiko teisių ir laisvių įgyvendinimą, gynybą bei apsaugą. Šie trūkumai pastebimi straipsniuose, užtikrinančiuose vaiko teises į privatų gyvenimą, asmens neliečiamybę ir laisvę, vaikų, priklausančių Lietuvos Respublikos tautinėms bendrijoms (mažumoms), teises. Kreipimesi pateikti ir įstatymo straipsnių nesuderinimo pavyzdžiai, kurie lemia nenuoseklų ir dviprasmišką teisinį reguliavimą tam tikrais atvejais. Pavyzdžiui, vaiko prigimtinė teisė turėti tėvą ir motiną neatitinka tėvystės ir motinystės papildomumo principo, pagal kurį vaikas turi teisę turėti tėvą (įtėvį) ir motiną (įmotę). Kreipimos tekstas
2022 m. rugpjūčio 12 d. kreipėmės į atitinkamas institucijas dėl sveikatos sutrikdymų, įtvirtintų LR baudžiamajame kodekse, perkvalifikavimo. Rašte akcentuojama būtinybė perkvalifikuoti nesunkų ir nežymų sveikatos sutrikdymą, peržiūrėti Sveikatos sutrikdymo masto nustatymo taisykles bei atsisakyti „profesinio darbingumo“ sąvokos. Nesunkus sveikatos sutrikdymas yra padaromas tuomet, kai kitas asmuo sužalojamas ar susargdinamas ir dėl to praranda dalį profesinio ar bendro darbingumo arba ilgai serga. Šie sutrikdymai gali būti ilgalaikiai ir nepagydomi, atimantys net iki 30 procentų darbingumo. Akivaizdu, jog tokio lygio sveikatos sužalojimai neturėtų būti identifikuojami kaip nesunkūs. Atsižvelgiant į sveikatos sužalojimų rimtumą ir tęstinumą, nežymus sveikatos sutrikdymas taip pat privalo būti perkvalifikuotas.Galiausiai, skatinama peržiūrėti Taisykles, kurios nebuvo keistos nuo jų priėmimo 2003-iais metais. Tad šių Taisyklių atnaujinimas yra būtinas siekiant užtikrinti proporcingą ir teisingą sveikatos sutrikdymų kvalifikavimą, suderinant jį dabartinėmis LR baudžiamojo kodekso normomis. Kreipimosi tekstas
2022 m. rugsėjo 7 d. teikėme skundą Lygių galimybių kontrolieriaus tarnybai dėl „Chazz” produkto. Šio produkto pozicionavimas ir įmonės komunikacija prisidėjo prie nelygiaverčių moterų ir vyrų santykių palaikymo, stereotipinių nuostatų bei paskatino žeminančius komentarus lyties pagrindu. Moters kūnas - ne prekė ir ne skonis, svarbu, kad įmonės į savo prekes ir jų pozicionavimą žiūrėtų atsakingai.
2022 m. rugsėjo 21 d. dalyvavo LR Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdyje dėl darbo grupės suformavimo LR Vaiko teisių apsaugos pagrindų įstatymo peržiūrai ir pakeitimams. Organizacija atkreipė dėmesį į smurto prieš vaikus situaciją Lietuvoje bei vaiko teisių užtikrinimo problematiką. Buvo taip pat paminėtas dabartinis įstatymo nesuderinamumas su kitais įstatymais ir poreikis peržiūrėti bei keisti įstatyminį reguliavimą.
2022 m. rugsėjo 28. vyko LR Seimo Žmogaus teisių komiteto posėdis, kurio metu buvo svarstomi klausimai dėl „Susitaikymo" ir „laidavimo" instrumentų taikymo baudžiamojo proceso metu, smurto artimoje aplinkoje atvejais. Posėdyje dalyvavo LR Teismų administracijos, Teisingumo ministerijos, Policijos, nevyriausybinių organizacijų atstovai ir kiti suinteresuoti asmenys. Stebėk teises posėdžio metu atkreipė dėmesį į susitaikymo instituto problematiką ir pabrėžė, jog smurto artimoje aplinkoje atvejais turėtų būti teikiama pirmenybė baudžiamajam persekiojimui. Organizacijos atstovė Greta Kin taip pat paminėjo pakartotinio smurto riziką susitaikymo atveju, smurto tęstinumą ir galios disbalansą, galintį daryti įtaką siekiui susitaikyti. Posėdžio metu buvo nuspręsta surinkti papildomų duomenų apie pakartotinio smurto atvejus susitaikius ir galimas teisinio reglamentavimo taisymo galimybes. Posėdžio įrašas