Stambulo konvencija neprieštarauja Konstitucijai

„Europos Tarybos konvencija dėl smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos ir kovos su juo (Stambulo konvencija) neprieštarauja Konstitucijai“ – tokį sprendimą priėmė Lietuvos Respublikos Konstitucinis teismas. Su prašymu įvertinti Stambulo konvencijos atitiktį Konstitucijai praėjusiais metais kreipėsi Lietuvos Respublikos Seimas. Kreipimusi prašyta įvertinti, ar:

• Normos, susijusios su socialinės lyties samprata, smurtu prieš moteris, ugdymo programose įtraukiama informacija apie nestereotipinius lyčių vaidmenis, neprieštarauja Konstitucijai.

• Sąvokos „lyties socialinis aspektas“, „socialinė lytis“„nestereotipiniai lyties socialiniu aspektu pagrįsti vaidmenys“, „nestereotipiniai lyčių vaidmenys“ neprieštarauja Konstitucijai.
  
  

LR KONSTITUCINIO TEISMO VERTINIMAS:

Visos Stambulo konvencijos nuostatos, tarp jų ir sukėlusios abejonių, turi būti aiškinamos atsižvelgiant į konvencijos siekiamus tikslus. Vertinant „lyties socialinio aspekto“ sąvoką, nurodyta, kad tai yra traktuojama kaip galima smurto priežastis. Atkreiptas dėmesys ir į tai, kad „socialinės lyties“ sąvoka skirta kovoti su smurtu lyties pagrindu, kurį gali išprovokuoti paprastai moterims priskiriami vaidmenys, elgsena, veikla ar bruožai.

Remiantis Konstitucinio teismo išaiškinimu, moterys gerokai dažniau patiria smurtą/smurtą artimoje aplinkoje, taigi būtent moters lytis lemia smurto lyties pagrindu paplitimą. Sąvoka „lyties socialinis aspektas“ reiškia socialiai susiformavusius vaidmenis. Tai paaiškina, prieš ką gali būti nukreiptas smurtas, dažniausiai – prieš moterį vien todėl, kad ji yra moteris ir dėl moterims paprastai būdingos elgsenos, veiklos, bruožų ar tam tikrų socialiai priskirtų vaidmenų.

Stambulo konvencijos nuostatos ne tik kad neprieštarauja Konstitucijai, bet ir prisideda prie Konstitucija draudžiamos diskriminacijos prevencijos, o konvencijoje įtvirtintas nebaigtinis nediskriminavimo pagrindų sąrašas reiškia, jog bet kuris asmuo gali tapti smurto auka. Atitinkamai, dokumentą ratifikavusios šalys įsipareigoja apsaugoti asmenį nuo smurto, nepaisant asmens lyties, elgsenos, veiklos, bruožų ar lytinės tapatybės.

MITAI:

❌Stambulo konvencija nėra paneigiama biologinė moters ir vyro lyčių samprata.

❌Stambulo konvencijoje nenumatoma pareiga pasirinkti kitokią lytį nei turima biologinė lytis.

❌Stambulo konvencija nereguliuoja šeimos ar santuokos santykių.

❌Stambulo konvencijoje nėra reikalavimo nustatyti naujas valstybinės kalbos taisykles, kaip antai „belytę kalbą“.

Šios konvencijos tikslas yra apsaugoti moteris nuo visų formų smurto, patraukti smurtautojus atsakomybėn, panaikinti moterų diskriminaciją ir skatinti lyčių lygybę. Taigi šalys, ratifikavusios Konvenciją, siekia trejopo poveikio: 1) smurto prieš moteris ir smurto artimoje aplinkoje prevencijos; 2) smurtą patyrusių asmenų apsaugos; 3) dėl smurto kaltų asmenų nubaudimo. Nors dalis Stambulo konvencijos nuostatų tam tikra apimtimi yra perkeltos į nacionalinę teisę, akivaizdu, jog to nepakanka siekiant mažinti smurto lyties pagrindu atvejus Lietuvoje. Taigi, raginame peržiūrėti esantį reglamentavimą, ratifikuoti Stambulo konvenciją ir skirti atitinkamą dėmesį švietėjiškoms prevencijos priemonėms.

Primename, jog Stambulo konvencija priimta 2011 m. Konvenciją 2023 m. gegužės 10 d. ratifikavo Europos Parlamentas, kartu paraginęs valstybes nares, kurios dar nėra ratifikavusios Konvencijos, nedelsiant tai padaryti. Lietuva šį dokumentą pasirašė 2013 m., tačiau iki šiol Lietuvos Respublikos Seimas Stambulo konvencijos nėra ratifikavęs. LR Konstitucinio teismą sprendimą rasite čia.